Pasirinkti pavadinimą yra juridinio asmens steigėjo arba paties juridinio asmens teisė.

Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų (juridinių asmenų) pavadinimų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės (patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91); Žin. 2004, Nr. 27-867; pakeistos 2013 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. N-2 (138); Žin., 2013, Nr. 37-1836).  Tos pačios taisyklės taikytinos ir parduotuvių, kavinių ir pan. pavadinimams.

Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.
Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų. Anksčiau juridinių asmenų pavadinimų atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms niekas nekontroliavo, todėl VĮ Registrų centre buvo užregistruota nemažai pavadinimų su klaidomis. Nuo  2013 m. gegužės 1 d. pateiktus Registrų centrui pavadinimus įvertina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistai. Rekomenduojame kreiptis išankstinės konsultacijos dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Konsultacijos teikiamos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tel. (8 5)  272 4520, el. p. vlkk@vlkk.lt. Galima pasikonsultuoti ir su savivaldybių  kalbininkais.  Teisės aktus, reglamentuojančius juridinių asmenų pavadinimų sudarymą, galima rasti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje: http://www.vlkk.lt/lit/juridiniu-asmenu-pavadinimai.

Primintina, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 91⁽²⁾ straipsnyje nustatyta, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais bei Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas − užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams, pareigūnams ar kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims.

Kelios pastabos dėl pavadinimų taisyklingumo

Įmonės pavadinti kitos kalbos žodžiu ar žodžiais negalima

Pagal Civilinį kodeksą juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų (išskyrus tuos atvejus, kai užsienio juridinis asmuo perduoda savo vardą Lietuvoje steigiamai įmonei).  Pagal Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles pavadinimus iš nelietuviškų žodžių galima daryti tik vienu atveju: „Simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei įmonės, įstaigos, organizacijos veikla yra kultūrinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: „Alfa“, „Libra“, „Lingua“, „Littera“, „Caritas“. Bendrinės kalbos normų neatitinka ir pavadinimai, kuriuos sudaro vieni kitų kalbų žodžiai, bet ir kitų kalbų žodžiai kartu su lietuviškais, pvz.: MB „If we do“, UAB „Wind“; „Vilnius transport“, „Giliara solutions“.

Begalūniai dirbtiniai pavadinimai, kaip „Tage“, „Gant“, „Jures“ ir pan., nevartotini

Pagal Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles, tokie pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių neteiktini. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, taigi galėtų būti „Tagė“ ar „Taga“, „Gantas“ ar „Gantis“ ir pan.

 Pavadinimai, kuriuos sudaro svetimybės ir  žargoniniai žodžiai, nevartotini

Negalimi tokie pavadinimai: IĮ „Gerbūvio valdos“, MB „Du monai“, UAB Puikusis holdingas, UAB „Tasma“, UAB „Automarketas“, MB „Aptieka LT“, VšĮ Loghino kniharnia, UAB „Furnibiznis“, MB „Bizniukas“, UAB „Milos holdingas“, UAB „Taimeris“, UAB „Stroika“.
Visi šie pavadinimai buvo teikti Registrų centrui registruoti, bet buvo atmesti kaip netaisyklingi ir negalimi registruoti.

Pavadinimai, kuriuose vartojami įvairūs raidžių ir skaičių deriniai, nevartotini

Tokių pavadinimų, pvz.: UAB „63 GL“, MB 82KL, AB „123“, AB „MTS-5“, MB „Forumas 4“, negali būti.  Skaitmuo pavadinime galimas tik tada, kai jis eina pažyminiu („33 laipteliai“, „7 meno dienos“, „101 automobilis“), kai į juridinio asmens pavadinimą įeina adresas (Vytauto g. 4 namo savininkų bendrija), skaičiais gali būti pasakoma data (ją galima laikyti nusistovėjusia santrumpa), pvz., VšĮ „Muzikos festivalis 2013“.

Pavadinimai, sudaryti iš nebūdingų lietuvių kalbai raidžių derinių ar ne pagal darybos taisykles, nevartotini

 Pavadinimas vertinamas neigiamai, jeigu jis sudarytas iš nebūdingų lietuvių kalbai raidžių derinių, pvz.: „Elegua“ (galėtų būti „Elegva“, „Elega“ ar pan.), „Baltea“ (galėtų būti „Baltėja“) ir pan.  Netaisyklingais simboliniais pavadinimais laikomi ir lietuviški žodžiai, prie kurių ne pagal žodžių darybos taisykles pridedama po vieną ar keletą raidžių, pvz.: „Asauga“, „Nketuri“, „Rtenisas“, „Akpieva“.

Pavadinimai, sudaryti iš tarpusavy nesusietų žodžių, nevartotini

Bendrinės kalbos normų neatitinka pavadinimai, kuriuos sudarantys žodžiai nesusieti tarpusavyje. Dažniausiai tokius gramatiškai nesuderintus junginius sudaro dirbtinio ir bendrinės kalbos žodžių vardininkai, pvz.: „Adaira inžinerija“ (turi būti „Adairos inžinerija“), „Tumosa technologijos“ (turi būti „Tumosos technologijos“), „Sigma elektronika“ (turi būti „Sigmos elektronika“) ar pan).

Plačiau apie pavadinimų sudarymo klaidas galima pasiskaityti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje „Dažniausios pavadinimų sudarymo klaidos“  http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/imoniu-pavadinimai/klaidos.htm.

Parengė kalbos tvarkytoja Daiva Beliokaitė, el. p. daiva.beliokaite@klaipedos-r.lt, tel. (8 46)  39 10 63

(remtasi www.vlkk.lt svetainės Informacija)