| ||||||||||||||||||||||||||||||||
Gargždų seniūnijos seniūnė Indrė Žiedienė +370 698 26 839; (8 46) 466 222 indre.ziediene@klaipedos-r.lt Patarėjas Valdemaras Žigus +370 616 83 223; (8 46) 466 221 valdemaras.zigus@klaipedos-r.lt Sekretorė Alina Grabienė +370 620 82 280; (8 46) 466 222 alina.grabiene@klaipedos-r.lt Specialistė gyv. vietos dekl. Snieguolė Jurjonienė +370 618 04 022; (8 46) 466 220 snieguole.jurjoniene@klaipedos-r.lt Soc. darbo specialistė Zosė Stonienė +370 694 36 286; (8 46) 466 223 zose.stoniene@klaipedos-r.lt Soc. darbo specialistė Asta Jurkuvienė +370 655 44 324; (8 46) 466 223 asta.jurkuviene@klaipedos-r.lt Soc. darbo specialistė Rosita Stalgienė + 370 606 26 115; (8 46) 466 223 rosita.stalgiene@klaipedos-r.lt Apželdinimo specialistė Norgailė Verbaitė +370 683 04 312 norgaile.verbaite@klaipedos-r.lt Meistrė aplinkos tvarkymui Aldutė Srėbalienė +370 616 83 433 aldute.srebaliene@klaipedos-r.lt Kapinių prižiūrėtoja Violeta Kryževičienė +370 687 21 016 violeta.kryzeviciene@klaipedos-r.lt
GARGŽDŲ SENIŪNIJOS VEIKLOS DOKUMENTAI
Gargždų seniūnijos teritoriją prižiūri vyriausiasis tyrėjas Petras Šunokas, mob. 8 610 46 256, el. p. petras.sunokas@policija.lt Seniūnaičiai:
Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante. Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras. Istorija Žmonių čia gyventa nuo žalvario amžiaus. Istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“). 1253 m. akte minimi kaip Garisda. XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė. Gargždų dvaras minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534–1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų Gargždų bažnyčia. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu. 1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai. XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras. 1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931–1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas. 1939 ir 1941 m. miestą vėl suniokojo gaisrai. 1941 m. birželio 24 d. Gargžduose įvyko pirmosios žydų žudynės – čia sušaudyta 201 žydas. Iš Gargždų buvo ištremti 22 gyventojai. 1 gyventojas mirė tremtyje Krasnojarsko krašte. Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1965 m. rugpjūčio 25 d. tapo miestu. Pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. 1967 m. prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų. 1997 m. patvirtintas dabartinis Gargždų herbas. 2021 m. duomenimis, Gargžduose 15701 gyventojas. Švietimo ir ugdymo įstaigos Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla Gargždų „Minijos“ progimnazija 4 lopšeliai-darželiai: „Naminukas“, „Ąžuoliukas“, „Gintarėlis“ ir „Saulutė“ Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras Klaipėdos rajono švietimo centras Kultūros įstaigos Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka Socialines paslaugas teikiančios įstaigos Klaipėdos rajono paramos šeimai centras Gargždų socialinių paslaugų centras Viliaus Gaigalaičio globos namai Sveikatos priežiūros įstaigos Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras Kitos įstaigos Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba Klaipėdos rajono savivaldybės BĮ Sporto centras Gargždų atviras jaunimo centras Žymūs žmonės Jonas Lankutis (1925–1995), literatūrologas Eduardas Vilkas (1935–2008), ekonomistas ir politikas Alvydas Jokubaitis (g. 1959), filosofas Arminas Narbekovas (g. 1965), olimpinis futbolo čempionas Marius Prekevičius (g. 1984), pasaulio krepšinio jaunimo čempionas Donatas Tarolis (g. 1994), pasaulio krepšinio jaunimo čempionato bronzos medalio laimėtojas Futbolininkai, buvę Lietuvos rinktinės nariai: Andrius Jokšas, Romas Mažeikis, Tomas Tamošauskas, Ričardas Zdančius, Darius Žutautas, Giedrius Žutautas, Raimondas Žutautas, Vaidotas Žutautas Gargždų miesto garbės piliečiai Literatūra apie Gargždus Gargždų krašto žmonės tūkstantmečių sandūroje (sud. Erika Zulanienė). – Kaunas: UAB Judex, 2004. Mes čia gyvename: Gargždai, Klaipėdos rajonas (sud. Renata Būdvytienė). – Klaipėda: Druka, 2006. Gargždai. Klaipėdos rajonas. – Klaipėda: Druka, 2007. – 3 kn. Kn. 1: Gamta (fotografijos: Erlandas Paplauskis, Antanas Žemgulis, Eugenijus Kavaliauskas ir kt.). – 2007. Kn. 2: Žmonės (fotografijos: Erlandas Paplauskis). – 2007. Kn. 3: Miestas (fotografijos: Gytis Skudžinskas, tekstas: Egidijus Žiedas). – 2007. Gargždų istorija LDK laikotarpiu / Gargždų krašto muziejus (sud. Egidijus Miltakis). – Klaipėda: Druka, 2009. Stambesnės įmonės UAB „Mars Lietuva“, UAB „Mida LT“, UAB „Litana ir Ko“, UAB ,,Gerduva", UAB „Liskandas", UAB „Dolena". Miestų partnerystė Ylava (Lenkija), Mardu (Estija), Achmeta (Gruzija), Limanas (Ukraina). Daugiau informacijos /index.php?2994062434 Gargždų miestas yra Baltijos miestų sąjungos narys. |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|