Vienas pilietis piktinasi kitu, jo nuomone, ne vietoje sodinančiu medžius: „Jeigu jau tas pilietis toks mylintis gamtą, tegu eina prižiūrėti Gargždų parką, nereiks algos mokėti...

Primintina, kad su slinkties ir siekimo veiksmažodžiais vartojamas ne galininkas, o kilmininkas, t. y. turėtų būti eina Gargždų parko prižiūrėti.

Daugiau pavyzdžių:

Vyrai išjojo ginti tėvynės (ne tėvynę ginti).

Žmonės susirinko paminėti Nepriklausomybės dienos (ne dieną paminėti).

Profesorius čia atvažiavo skaityti paskaitos (ne paskaitą skaityti).

Vyksiu laikyti vairuotojo egzaminų (ne egzaminus).

Tauta stojo ginti savo laisvės (ne laisvę).

Turbūt jau supratote, kad slinkties ir siekimo veiksmažodžiai yra tokie, kurie rodo aktyvų veiksmą, judėjimą arba siekį ką nors veikti.

Klausimas keltinas iš slinkties ar siekimo reikšmės veiksmažodžių, pvz., atvažiavo ko, kokius tikslu? –paskaitos skaityti, o ne iš bendraties: skaityti ką?  

Taigi visi užuot skubėję daržų kasti ar padangų į griovius mėtyti (nes akcijos „Darom“ metu vis tiek reikės jas surinkti), eikime gero koncerto pasiklausyti, nes Gargždų muzikos festivalis dar nesibaigė.

-db-