Būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas netinkamas būviui reikšti beveik visada, todėl taisome: Kas nenori tapti laimingesniu ir turtingesniu (= laimingesnis ir turtingesnis)? Galėtum būti geresniu (= geresnis). Išimtis gali būti taikoma tik ryškiausiam virsmo veiksmažodžiui „virsti“, − todėl, pavyzdžiui, sakinyje „Karas pavertė mirtį juokinga“ – įnagininkas nėra klaida.

Kai su veiksmažodžio būti formomis vartojamas daiktavardžių įnagininkas, reikia žiūrėti, ar kalbama apie nuolatinį (nekintamą) būvį (tuomet įnagininkas klaida), ar kintamą (ne klaida).

Neseniai internetiniame portale „Delfi“ publikuotame interviu su išties įdomiu ir nuostabiu žmogumi Gajumi Worthingtonu labai akivaizdžiai netinkamai pavartotas įnagininkas: „Mano proseneliu (= prosenelis) buvo Stasys Šliningas, Lietuvos Vyriausybės narys ir teisingumo ministras, vienas iš Lietuvos nepriklausomybės architektų.“

Juk proseneliu minimas žmogus negalėjo pabūti šiek tiek, kurį laiką? Todėl privalome vartoti vardininką – nekintamo būvio reiškėją. Na, o pasakyti, kad „mano prosenelis buvo Smetonos Vyriausybės nariu ir teisingumo ministru“ – tikrai būtų ne klaida, nes juo buvo tik kurį laiką, paskui jam teko ir gulago kaliniu pabūti.  

-db-