Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapio www.vlkk.lt konsultacijų banke rašoma, kad žodis kalvarija bendrinis, atėjęs į lietuvių kalbą per lenkų k. kalwarja iš lotynų k. calvaria.  „Lietuvių kalbos žodyne“ (t. 5, Vilnius, 1959, p. 165) apibūdintas kaip bažnytinis terminas reikšme „kryžiaus kelių stotis“, pvz., Vilniaus gražesnės kalvarijos.

Kalbant apie tam tikros vietos kryžiaus kelių stotis sudaromi tiesioginės reikšmės pavadinimai – Beržoro kalvarijos, Mosėdžio kalvarijos.

Didžiąja raide rašomi geografiniai vardai (jeigu dvižodžiai – abu žodžiai), pvz.: Kalvarija (Kalvarijos saviv.), Žemaičių Kalvarijos kaimas (Plungės r. saviv.), Kalvarijos (Vilniaus m. dalis, buvusio Vilniaus priemiesčio pavadinimas).

O kaip su tradicinėmis giesmėmis? Jos vadintinos kalvarijų kalnais – abu žodžiai mažąja, nes abu jie yra bendriniai. Kadangi šios giesmės daugiausia giedamos Žemaitijos regione, visas pavadinimas – žemaičių kalvarijų kalnai. Žinoma, jei kalbama apie šventinį renginį, kur giedamos šios giesmės, ne klaida pirmą žodį rašyti ir didžiąja raide.

-db-