Kaip džiugu, kad ir mūsų rajone Vasario 16-oji pradėta minėti ne vien vasario 16-ą dieną! Juk tą dieną tiek įdomaus galima pasižiūrėti ir per televiziją: nauji dokumentiniai filmai, iškilmingas Seimo posėdis ir kt. O kitomis dienomis galima sudalyvauti net kelete renginių rajone – būtų iš viso puiku, jei tokių kad ir nedidelių, bet prasmingų paminėjimų grandinė nusitęstų iki pat Kovo 11-osios − Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Primintina, kad švenčių ir atmintinų dienų pavadinimus įvairiuose skelbimuose ir oficialiuose tekstuose reikėtų vartoti tikslius. Koks yra vienos ar kitos šventės ar atmintinos dienos tikslus pavadinimas, galima pasitikrinti Darbo kodekso 162 straipsnyje „Švenčių dienos“ ir Atmintinų dienų įstatyme.

Jei kyla klausimų dėl didžiųjų ir mažųjų raidžių rašybos, taisyklė paprasta: švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 8-ąją, arba Moters dieną (Tarptautinę moterų solidarumo dieną), Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Šiais ir panašiais atvejais kalendorinis pavadinimas yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal net žinomesnis. Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją. Žalgirio mūšio diena yra liepos 15-oji, Lietuvos valstybė atkurta 1918 m. vasario 16 dieną.

Taigi kalbant apie konkrečius renginius, skirtus Vasario 16-ajai, rašytina: Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas; Valstybės atkūrimo dienai skirtas koncertas. Žinoma, Vasario 16-ąją buvo taip pat kartu su valstybe atkurta ir nepriklausomybė, todėl  nėra didelės klaidos rašyti ir Lietuvos nepriklausomybės dienos koncertas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimas, tačiau oficialiai Nepriklausomybės atkūrimo diena yra Kovo 11-oji.   

-db-