Pastaruoju metu straipsneliuose apie sveiką mitybą dažnai minimas sviestas gi arba lydytas sviestas gi. Tai toks neva labai sveikas kepimui tinkamas sviestas, kurį ruošdami valgį naudoja indai, ypač jogai, ir pan.

Užuot studijavus egzotiškas „ypač sveiko maisto“ gaminimo praktikas, siūlyčiau savo močiutes dažniau aplankyti: jos papasakos apie sveiką mitybą ne mažiau, o gal net daugiau, nei porina sveikos mitybos specialistai. Kiekviena kaimo moteris seniau mokėjo pasigaminti lydytą sviestą, tik jo nevadino jokiu gi.

„Didžiajame lietuvių kalbos žodyne“ randame Jono Jablonskio pavyzdį: Lydytinis: lydytas, tirpintas: Lydytas, lydytinis sviestas . „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ taip pat teikiama, kad gali būti lydytas sviestas.

Taigi sviestas gi – ne klaida, bet lydytas sviestas – tas pats produktas, jį galime taip ir vadinti. Lydytas sviestas gi – čia jau sviestas sviestuotas.

-db-