2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (toliau – Metodika), pakeitimai. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) teikia paaiškinimus dėl svarbiausių Metodikos nuostatų pakeitimų, lemiančių numatomo viešojo pirkimo (toliau – pirkimas) vertės skaičiavimo tvarkos pasikeitimus.

 Tarnyba primena, kad tik tuo atveju, kai prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną kartą ir sudarytos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, tik tokiu atveju numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė laikytina pirkimo verte. Kitu atveju, pirkimų vertės sumuojamos, atsižvelgiant į to paties tipo prekių bei to paties tipo paslaugų pirkimo sutarčių numatomas vertes (atskirai sumuojant reguliariai atliekamų pirkimų to paties tipo prekių ir paslaugų vertes bei nereguliariai atliekamų pirkimų vertes).

Darbų pirkimo atveju, nustatant pirkimo vertę, sumuojamos pirkimo sutartys dėl to paties objekto darbų.

 Suvienodinus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies nuostatą su 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 9 straipsnio 1 dalimi, atitinkamai pakeista ir Metodikos 3 punkto nuostata – įtvirtinta, kad numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes.

 Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo sutarties pasirinkimo galimybė turi būti suprantama kaip tos pačios pirkimo sutarties pratęsimas ir (arba) kaip visi pagal tą pačią pirkimo sutartį galimi papildomi įsigijimai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai perkančioji organizacija nežino tikslaus savo pirkimo poreikio, pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje gali būti nustatomas preliminarus prekių kiekis, nurodant minimalų kiekį, kuris bus įsigytas ir papildomą kiekį, kurio perkančioji organizacija neįsipareigoja įsigyti, bet pasilieka galimybę pirkti papildomai, jeigu pirkimo sutarties vykdymo metu atsiras toks poreikis. Pirkimo sutarties atnaujinimo galimybę reikėtų suprasti kaip atskirą pirkimą dėl to paties objekto, kai sudaroma nauja pirkimo sutartis, pavyzdžiui, perkančioji organizacija planuoja pirkti kompiuterius ir juos metų eigoje įsigyja dalimis, vykdydama kelis pirkimus ir sudarydama kelias pirkimo sutartis.

 Pirkimų reguliarumo nustatymas

 Siekiant to paties suvienodinimo tikslo, pakeista Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis išbraukiant žodžius „nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai)“ ir įrašant žodį „reguliariai“, atitinkamai pakeista ir Metodikos 10 punkto nuostata – „jeigu prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami reguliariai (perkančioji organizacija, nustatydama, ar pirkimas dėl savo pobūdžio yra reguliarus, atsižvelgia į savo vykdomos veiklos pobūdį, į tai, ar pirkimas atitinka perkančiosios organizacijos įprastos veiklos poreikius, į konkretaus pirkimo objekto ypatybes; paprastai reguliarus pirkimas iš anksto gali būti numatytas) arba jei sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti,“. Tokiu atveju, kai prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami reguliariai arba jei sudarytas pirkimo sutartis numatyta atnaujinti, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš Metodikos 10 punkte nustatytų būdų, sumuojant to paties tipo prekių ar paslaugų pirkimo sutartis. Aiškinant šią nuostatą, pažymėtina, kad paprastai reguliarų pirkimą iš anksto galima numatyti ir suplanuoti. Taip pat svarbu tai, kad konkretus laikotarpis atitinkamo pirkimo reguliarumui nustatyti nėra apibrėžtas. Pavyzdžiui, įsteigta nauja perkančioji organizacija pirmą kartą planuodama kanceliarinių prekių pirkimą tokius pirkimus laikys reguliariais, kadangi perkančiosios organizacijos funkcijų vykdymui kanceliarinių prekių poreikis yra nuolatinis. Taigi tiek pats pirmas kanceliarinių prekių pirkimas, tiek ir vėlesni, per visą perkančiosios organizacijos veiklos laikotarpį atliekami, kanceliarinių prekių pirkimai bus laikomi reguliariais, nepaisant ir to, kad vienais finansiniais metais buvo perkamos atitinkamos prekės, o kitais – ne.

 Metodikos 10 punkto nuostata įtvirtina kriterijus, į kuriuos perkančioji organizacija turi atsižvelgti, siekdama nustatyti, ar prekių (paslaugų) pirkimas dėl savo pobūdžio yra reguliarus. Šie kriterijai yra vykdomos veiklos pobūdis, pirkimo atitiktis perkančiosios organizacijos įprastos veiklos poreikiams, konkretaus pirkimo objekto ypatybės:

• Vykdomos veiklos pobūdis bei pirkimo atitiktis perkančiosios organizacijos įprastos veiklos poreikiams. Sprendžiant dėl pirkimo reguliarumo pagal šiuos kriterijus reikia nustatyti, ar pirkimo objektas yra įprastai reikalingas perkančiosios organizacijos nuolatiniams poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, kanceliarinių prekių pirkimas daugumai perkančiųjų organizacijų bus reguliariai atliekamas pirkimas, kadangi kanceliarinės prekės būtinos įprastai veiklai vykdyti ir atitinka įprastus perkančiųjų organizacijų poreikius. Tuo tarpu medikamentų pirkimas bus reguliariai atliekamas ligoninėje, o ne ministerijoje, kadangi ligoninės veiklos pobūdis yra gydymo paslaugų suteikimas, o medikamentų pirkimas atitinka įprastus gydymo įstaigos poreikius. Tuo tarpu ministerijai nereikia nuolatos apsirūpinti vaistais, kad galėtų vykdyti jai nustatytas funkcijas. Todėl ministerijai prireikus įsigyti vaistų, toks pirkimas nebus laikomas jos reguliariu pirkimu.

• Pirkimo objekto ypatybės. Šį kriterijų reikėtų suprasti kaip pirkimo objekto ypatumus, kurie gali pirkimą išskirti iš kitų to paties tipo pirkimų ir nulemti, jog pirkimas būtų laikomas nereguliariu, nors pirkimo objektas priklausytų tos pačios rūšies prekėms, tos pačios kategorijos paslaugoms ir panašiai. Pavyzdžiui, gydymo įstaiga, remdamasi ilgalaikiais statistiniais duomenimis, ankstesne patirtimi ir prognozėmis, kelis kartus per metus perka vaistus ir medicinos diagnostikai reikalingus reagentus. Tokie pirkimai atitinka perkančiosios organizacijos įprastos veiklos pobūdį, pirkimo objektas nepasižymi specifinėmis ypatybėmis, todėl jie yra reguliarūs. Tačiau kilus nenumatytai epidemijai, kuri kiekvienais metais nekyla ir kurios numatyti nebuvo įmanoma, bei prireikus specifinių vaistų ir (arba) reagentų, jų vienkartinis pirkimas gydymo įstaigai būtų nereguliarus. Nors medikamentų pirkimas gydymo įstaigai pagal veiklos pobūdį ir pirkimo atitiktį perkančiosios organizacijos poreikiams turėtų būti reguliarus, tačiau dėl specifinių vaistų ir (ar) reagentų ypatybių bei neplanuotai atsiradusių aplinkybių, jie perkami tik vienąkart, šie medikamentai skiriasi nuo įprastai gydymo įstaigos perkamų medikamentų, todėl jų ypatybės nulemia tai, kad šių specifinių medikamentų ir (ar) reagentų pirkimas turėtų būti laikomas nereguliariu.

 Kitas pavyzdys – universiteto laboratorijose dėstytojai, vykdydami mokomąją veiklą, pagal patvirtintus studijų planus kartu su studentais atlieka įvairias pratybas, laboratorinius darbus, mokslinius tyrimus ir pan. Atlikdami šią veiklą jie naudoja įvarius cheminius reagentus, dėl kurių pirkimo universitetas yra sudaręs preliminariąją sutartį su vienu ar keliais tiekėjais dėl įprastų cheminių reagentų, kurių nomenklatūrą lemia daugiametė institucijos patirtis. Pirkimai, atliekami pagal šią preliminariąją sutartį, yra reguliarūs. Tačiau universiteto dėstytojui, kuris veikia kaip mokslininkas ir vykdo mokslinę tiriamąją veiklą, specifinio mokslinio projekto įgyvendinimo viename iš etapų paaiškėjus, kad sėkmingam tyrimo atlikimui būtinas specifinis cheminis reagentas, kurio neturi preliminariosios sutarties tiekėjai ir kuris pagal daugiametę institucijos patirtį universiteto nomenklatūrai nėra būdingas, šiuo atveju vienkartinis specifinio reagento pirkimas būtų nereguliarus pirkimas. Nors paprastai cheminių reagentų pirkimas pagal daugiametę institucijos patirtį yra reguliarus pirkimas, kuris būtinas universiteto laboratorijų mokslinei tiriamajai veiklai vykdyti, tačiau šiuo atveju, išskirtinės cheminio reagento savybės ir nenumatytos aplinkybės, nulėmusios pirkimo poreikį, išskiria jį iš kitų cheminių reagentų, kurių pirkimas yra nuolatinis ir reguliarus, todėl pirkimo sutarties dėl šio specifinio cheminio reagento vertė neprivalo būti sumuojama prie kitų reguliarių reagentų pirkimo sutarčių verčių.

 Pažymėtina, kad nereguliarių pirkimų vertės turi būti skaičiuojamos atskirai – jų verčių neprivaloma sumuoti su to paties tipo prekių ar paslaugų reguliarių pirkimų vertėmis. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog jei nereguliarus pirkimas yra atnaujinamas, tokių nereguliarių pirkimų vertės tarpusavyje turi būti sumuojamos – turi būti pritaikytas Metodikos 10 punktas, įtvirtinantis, jog atnaujinamų pirkimo sutarčių vertes privaloma sumuoti.

 To paties tipo prekių pirkimo sutartys

 Taikydama Metodikos 11 punkto nuostatą perkančioji organizacija turėtų patikrinti, ar prekės yra laikomos tos pačios rūšies prekėmis pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno, patvirtinto 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 „Dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno“ (2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 213/2008, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (CPV) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos, kad CPV būtų atnaujintas, redakcija) (toliau – BVPŽ) kodo pirmuosius tris skaitmenis. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar prekės yra laikomos tos pačios rūšies prekėmis, BVPŽ kodo pirmųjų trijų skaitmenų tikrinimas yra pagrindinė taisyklė. Pavyzdžiui, staliniai kompiuteriai, spausdintuvai, nešiojamieji kompiuteriai yra tos pačios rūšies, skirtingų savybių, panašiam naudojimui gaminamos prekės, priklausančios tai pačiai grupei 30200000 (Kompiuterinė įranga ir reikmenys). Tačiau jei pagal BVPŽ kodą prekės bus tos pačios rūšies, bet nebus skirtos identiškam ar panašiam naudojimui, tokių prekių vertės galės būti skaičiuojamos atskirai. Kaip patvirtinimas, kad prekės nėra identiško ar panašaus naudojimo, gali būti laikoma aplinkybė, jog paprastai jų savo asortimente neturės toje srityje veikiantis tipinis tiekėjas. Pavyzdžiui, bibliotekos automatizacijos priemonės (302380000) priklauso tai pačiai prekių grupei kaip ir minėta kompiuterinė įranga (302000000). Tačiau šios prekės nėra gaminamos identiškam ar panašiam naudojimui, nes paprastai tipinis tiekėjas savo asortimente neturi ir kompiuterinės įrangos, ir bibliotekos autorizacijos priemonių, todėl šių prekių vertės gali būti skaičiuojamos atskirai. Pažymėtina, kad kai, vadovaujantis protingumo principu, prekių paskirtis yra skirtinga, prekes galima laikyti skirtingo naudojimo, net jei jas savo asortimente ir turi toje srityje veikiantis tipinis tiekėjas. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimo ir stebėjimo prietaisai (33123000-8) bei deguonies pateikimo įranga (33157800-3) pagal BVPŽ kodo tris skaitmenis galėtų būti laikoma to paties tipo prekėmis, tačiau atsižvelgiant į šių prekių skirtingą paskirtį (pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimo ir stebėjimo prietaisai yra skirti ligoms diagnozuoti, o deguonies pateikimo įranga naudojama paciento gydymo procese), jų vertės galėtų būti skaičiuojamos atskirai, nepaisant to, kad šias prekės savo įprastiniame asortimente galėtų turėti šioje srityje veikiantis tipinis tiekėjas.

 To paties tipo paslaugų pirkimo sutartys

 Pažymėtina, kad nustatant, ar paslaugų pirkimo sutartys yra to paties tipo, taikomas Metodikos 12 punktas, įtvirtinantis du alternatyvius nustatymo kriterijus – tai paslaugų priklausymas tai pačiai kategorijai arba to paties tiekėjo suinteresuotumas teikti tam tikras paslaugas. Pavyzdžiui, perkant kopijavimo aparatų priežiūros ir remonto paslaugas bei fakso aparato remonto ir priežiūros paslaugas, šių paslaugų pirkimo sutartys būtų laikomos to paties tipo, kadangi priklauso tai pačiai 7 paslaugų kategorijai „Kompiuterių ir susijusios paslaugos“ pagal Įstatymo 2 priedėlį. Taigi šiuo atveju nustatant, ar paslaugų pirkimo sutartys yra to paties tipo, pritaikytas vienas iš alternatyvių kriterijų – paslaugų priklausymas tai pačiai kategorijai. Tuo tarpu projektavimo konsultacinės paslaugos ir finansų valdymo konsultacinės paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo, nepaisant to, kad abi šios paslaugos priklauso tai pačiai 11 paslaugų kategorijai „Valdymo konsultavimo ir susijusios paslaugos“ pagal Įstatymo 2 priedėlį, nes jų teikimu nėra suinteresuotas tas pats tiekėjas. Taigi šiuo atveju pasiremta tiekėjo suinteresuotumo kriterijumi.

 Perkančioji organizacija, turėdama abejonių dėl prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių priskyrimo to paties tipo pirkimo sutartims, vadovaujasi Metodikos 14 punktu, įtvirtinančiu taisyklę, jog jei perkančioji organizacija nėra įsitikinusi, kad sudaromos prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra ne to paties tipo, ji šias pirkimo sutartis turi priskirti tam pačiam tipui. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija yra atsakinga už savo priimtus sprendimus, kurie privalo būti motyvuoti bei pagrįsti.