Nuo seno lietuviams vaikus nešdavo gandrai. Kartais padėdavo bobutės, pribuvėjos.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ pribuvėja − moteris, padedanti gimdyvei, priimanti kūdikį.

Tik štai girdžiu viena ausim, skaitau viena akim, kad kaži kokios dulos pardulinėja. „Na na, verslas ieško naujų nišų, − manau sau, − net žodžių naujų prigalvoja, kad labiau atkreiptų dėmesį.“

Kas gi rašoma šiuo klausimu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke? Štai kas:

„Sparčiai plintančiu skoliniu dula pradėta vadinti gimdyvės padėjėją, „dvasinę akušerę“. Užsienyje ši specialybė ganėtinai populiari, gimdyvių padėjėjos buriasi į asociacijas, vis dažniau organizuojami dulų kursai.

Žodis dula yra kilęs iš graikų kalbos, kurioje doulē reiškia „vergė“. Šis skolinys vartojamas keliais fonetiniais variantais (dula, dūla, doula).

Kartais gimdyvės padėjėja pavadinama ir poetiškai skambančiu dvižodžiu junginiu gimties sesuo.

Bendrinėje kalboje kaip terminą reikėtų vartoti aiškų, stilistiškai neutralų junginį gimdyvės padėjėja. Jis pamažu įsigali vartosenoje ir gal ateityje nurungs nors trumpesnį, bet svetimą, anglybe laikytiną žodį dula.“

Manau, galėtų nurungti ir tikrai nepasenusi pribuvėja.

-db-