Prie lietuviškų žodžių dėmuo euro- nerašomas

Euro- yra tik pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti jų sąsają su Europa ar Europos Sąjunga arba Europos Ekonomine Bendrija pvz.: euroskeptikas, europatriotizmas, euroviza, euroobligacija, euroatlantinis. Įsidėmėtina, kad euro- su antruoju tarptautinio žodžio dėmeniu rašomas tik kartu.

Kai turima omenyje ne sąsaja, o priklausymas, vartojamas kilmininkas (Europos), pvz., Europos Parlamentas (o ne Europarlamentas), Europos valiuta, Europos krepšinio lyga.

Nevartotini žodžiai, kuriuose dėmuo euro- dedamas prie lietuviško žodžio, pvz., turi būti ne euromąstymas, o europinis mąstymas, ne europarduotuvė, o europinė parduotuvė, ne eurovaikai, o europietiškai gyvenantys vaikai.

Eurovaliuta ir Europos valiuta – ne tas pats

Skirtingų reikšmių žodžiai rašomi skirtingai: žodis eurovaliuta ir Europos valiuta – ne tas pats. Europos valiuta yra Europos pinigų sistema, kurios piniginis vienetas yra euras, o eurovaliuta – užsienio kompanijų ir bankų turima nacionalinė valiuta, kuria prekiaujama tarptautinėje pinigų rinkoje. Labiausiai naudojama eurovaliuta yra eurodoleris.

Euras ir euro-  – skirtingi dalykai?

Rašytina atskirai euro zona (ne eurozona), nes turimas omenyje ne tarptautinis elementas euro- (reiškiantis sąsają su Europa, ypač su Europos Sąjunga arba Europos Ekonomine Bendrija), o piniginis vienetas euras.
     Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. N-10 (99) (Žin., 2004, Nr. 160-5875) nustatė, kad Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas lietuvių bendrinėje kalboje turi būti vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose. 2014 m. nutarimas papildytas pastaba (žr. 2014 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. N-2 (151): „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“ Taigi kalbininkai  sutiko leisti teisinėje kalboje būsimą Lietuvos piniginį vienetą vadinti „euro“ su sąlyga, kad jis bus rašomas pasviruoju šriftu arba kabutėse. Teisės aktuose valiutos pavadinimas (vardininkas) bus „euro“, o kilmininkas ir kiti linksniai − su įprastomis galūnėmis. Bendrinėje kalboje vartosime žodį „euras“ (ir linksniuosime). Lietuviškų monetų averse, žinoma, bus EURO.

Lietuviška euro santrumpa – Eur

 Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur (plg. pavadinimo litas santrumpa – Lt). Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR. Stilistiniais ar grafiniais sumetimais galima vartoti ir simbolį €. Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško). Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima terpti žodį ar santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

Dažnas klausimas: ar taisyklinga „euro kursas – 1 prie 3,5“?

Pinigų keitimo ar kitokių proporcijų santykiui reikšti prielinksnis prie nevartotinas (žr. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą). Todėl valiutos kursas yra 1 euras ir 3,5 lito, už vieną eurą – trys ir penkios dešimtosios lito (trys litai penkiasdešimt centų), o pinigus keičiame santykiu vienas euras su 3,5 lito.

Simboliniai pavadinimai – išskiriami!

„Eurovizija“, „Eurovaistinė“ rašoma iš didžiosios ir kabutėse, nes tai yra simboliniai pavadinimai. Žinoma, simbolinius pavadinimus galima ir kitaip išskirti, ypač jei jie rašomi iškabose, reklaminiuose leidiniuose, plakatuose. Dažniausiai tada išskiriama ryškia spalva, kitu šriftu ir pan.