Tunelius galima ir reikia projektuoti, jais galima važiuoti, eiti. Girdėjau, kad tuneliai dabar įrenginėjami net žvėrims saugiai pereiti.

Kas yra tunelis, galima sužinoti iš elektroninio „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“, − tai ilgas požeminis kasinys. Kokių būna tunelių, galima sužinoti iš Lietuvos Respublikos terminų banko: geležinkelio tunelis, kabelių tunelis, netgi vėjo tunelis...

Jei projektuojame tunelį, tai, savaime suprantama, ir tą dalį, kuria eis žmonės ar važiuos mašinos, todėl visai nėra reikalo transporto tunelio vadinti kokiu nors „tuneliniu pravažiavimu“, kaip ir pėsčiųjų tunelio nevadintume „tuneliniu ėjimu“. Juk kopėčių nevadintume „lipimu“, o šaukšto − „srėbimu“.

Veiksmažodiniai abstraktai su priesagomis -imas, -ymas pavadina veiksmus: mašinos važiuoja – mašinų važiavimas, sportininkai bėga – vyksta bėgimas.

Taigi, žodžiai pravažiavimas, važiavimas pavadina tik patį veiksmą ir nėra kelio, gatvės sinonimai. Taip pat, pavyzdžiui, apvažiavimu negalima vadinti apylankos, aplinkkelio.

Kur įmanoma, veiksmažodinių abstraktų reikia vengti, vietoj jų – vartoti veiksmažodį, − todėl sakytina ne parengėme dokumentus pridavimui į archyvus, o priduoti į archyvus; ne esame pasirengę grybavimui, o grybauti ir pan.

-db-