Birželio mėnesio „Gimtosios kalbos“ numeryje Seime vykusios 4-osios Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijų bei įstaigų terminologijos forumo konferencijos apžvalgoje atskleidžiama, kodėl vieniems naujiesiems skoliniams parinkti lietuviški pakaitai prigyja lengviau, o kitiems – sunkiau arba neprigyja.

„Terminologizuodami žodį mes galime atkurti jo etnokultūrines šaknis, tą semantinio kraičio dalį, kuri arba lems jo sėkmę, arba tą sėkmę pražudys, įvertinti jo socialines šaknis, asociacijų lauką, formos žaidybiškumą. Štai vaizduokliui nepasisekė, nes jo semantinis kraitis prastas. Veiksmažodis vaizduoti, be pagrindinių reikšmių, turi ir reikšmę „vaidinti, dėtis“. Tai nėra palankus apibūdinimas. Kalbos vartotojai šitą kognityvinį ryšį sąmoningai ar nesąmoningai jaučia ir tai juos erzina. Žvelgiant į vedinio formą kylą asociatyvių ryšių su kitais priesagos -uoklis vediniais. Neišvengiame asociacijos vaizduoklis – vaiduoklis.

Kodėl prigijo vadybininkas ir visi seniai pamiršo menedžerį su menedžmentu? Vadybininko puiki semantinė aplinka, geros leksinės asociacijos: vadas, vadovas – tai lyderis, o lyderis žmonėms paprastai atrodo pranašesnis, sektinas ir pan.“

Kartais siūlomas ne naujas lietuviškas pakaitas, o tarptautinį žodį bandoma pavadinti jau esamu lietuvišku žodžiu. Taip bandyta žodį moderatorius, kuris pradžioje laikytas neteiktinu vartoti skoliniu, pervadinti vedėju, vadovu, pirmininku. Tačiau iš vartosenos žodžiai moderuoti, moderatorius nesitraukia, jie pavartojami, kai reikia parinkti žodį, apimantį ir diskusijos vadovo, ir vedėjo, ir diskusijos temų, problemų iniciatoriaus funkcijas.

Kalbos komisija, atsižvelgusi į tai, 2013 m. sausio 24 d. posėdyje nutarė žodžius moderuoti, moderatorius vertinti kaip vartotinus tarptautinius žodžius.

-db-