Jau jau jau – pasidalysiu ir aš kokia „genelia“ feisbuko tyruose sklandančia „įžvalga“, − ir vėl su klaidom!

Tikras draugas, tai tas kuriam pasakius paslaptį nereikia pridurti  − „Tik niekam nesakyk“.

Atskirti veiksnį nuo tarinio kableliu – viena didžiausių skyrybos nesąmonių. Pasirenkamosios skyrybos taisyklės sako, kad galimas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą, bet galima ir niekaip neskirti, − taigi pirmoji sakinio dalis taisytina taip: Tikras draugas (–) tai tas...

Sakinys – sudėtinis prijungiamasis, − taigi šalutinį nuo pagrindinio skirti būtina: koks tas? ...tas, kuriam...

Ir pabaigos dėmenį, jei jį užrašome tiesiogine kalba, turėtume skirti ne brūkšniu, o dvitaškiu: ...nereikia pridurti: „Tik niekam nesakyk“.

Visas ištaisytas sakinukas atrodytų taip:

Tikras draugas (−) tai tas, kuriam pasakius paslaptį nereikia pridurti: „Tik niekam nesakyk“.

Ar šiame sakinyje nėra dviprasmybės – palieku spręsti patiems, − tai jau stiliaus (gal ir logikos) dalykas.

Ir pabaigoje moralas: nelabai tikėkit tom klaiduotom „psichologinėm įžvalgom“, − nes kas gi jas kuria? Kas nemoka skyrybos? Vadinasi, logiškai nemąsto!

-db-