Jau vasario 27 d. – Nacionalinio diktanto konkursas, taigi – pasikartokime rašybą!

Valstybinės lietuvių komisijos svetainėje (http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/7009) galite susirasti anksčiau rašytų diktantų tekstus ir juos atidžiai patyrinėti. Diktantai pateikiami su skyrybos ir rašybos paaiškinimais, taigi – labai gerai mokytis!

Štai pernai daugiausiai keblumų sukėlė šių žodžių rašyba: neilgtrukus, įsiręžęs, atsiglėbesčiavo, taip pat atgrasus, gąsdinasi, įsispitrindamas, nerimastingai, piktdžiugiškai, sudžeržgė, sūkuriavo, tąkart, Žemės rutulį, kt. Pasitaikė abejonių dėl brūkšnio, dvitaškio rašymo, emocinių ženklų sakinio gale, pastraipų skyrimo, tačiau pats netikėčiausias teksto dalykas buvo dialogas.

Na, o dabar pasikartokime, kodėl reikia rašyti įsigijimas (ne įsigyjimas).

Pamatinis veiksmažodis – įsigyti, įsigyja, įsigijo, tačiau priesagos -imas vedinių pamatas – veiksmažodžių būtojo kartinio laiko formos, todėl įsigijo > įsigijimas, taip pat išgyti, išgyja, išgijo – išgijimas. Dar plg.: ginti, gynė > gynimas; ryti, rijo > rijimas; kulti, kūlė > kūlimas; griūti, griuvo > griuvimas; kelti, kėlė > kėlimas („Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 14, § 3).

Kai pamatas – veiksmažodžio esamojo laiko forma įsigyja, tada šaknyje rašoma balsė y –įsigyjamas, įsigyjama. Kai pamatas – bendratis įsigyti, taip pat rašoma balsė y – įsigytų, įsigydamas. Išimtis – būsimojo laiko forma: įsigyti > įsigis (plg.: gyti > gis; žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992, § 5, p. 15).    

-db-