Vasara tęsiasi, − ypač graži ir turininga ji savam krašte: feisbukas mirguliuoja nuo Olando Kepurės romantiškų vaizdų, persikėlę iš Drevernos į Kuršių neriją su vaikais, − kaipgi praleisime progą užsuksi į Raganų kalną, o štai šiųmetinės regatos dalyviams teko su nuotykiais įveikti Gargždų pylą.

Pasikartokime vietovardžių rašybą: jei geografinis pavadinimas susideda iš kelių žodžių, visi jie rašomi didžiąja raide, išskyrus tuos, kurie reiškia bendrinį pavadinimą: todėl Olando Kepurė (toks skardis), bet Kuršių nerija (nerija – siaura sunešta smėlio juosta), Raganų kalnas, − taip pat ir Gargždų pyla (tokia užtvanka).

Nors žodžio „pyla“ nėra „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, bet yra didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“. Šis žodis, be kitų reikšmių, gali reikšti ir užtvanką, − taigi bendrinis ir yra vartotinas.

Na, o jei kas norėtų labai pagarbiai atsiliepti apie pylą kaip apie širdžiai brangią vietą, gali rašyti ir didžiąja: regiu aš Pylą ūkanotą...    

-db-