Kaip džiaugiuosi po metų pertraukos vėl gavusi „Gimtosios kalbos“ žurnalo pirmąjį šių metų numerį! Tikra dovana Valstybės šimtmečio proga! Sakome, kad viskas yra internete, bet spausdintas žodis – rimtesnis,  iš jo daugiau ir atsakingiau įsidėmime. Bent jau aš. O jūs? O ką įsidėmi ministerijos, rengdamos savo raštus ir dokumentus? Kaip gera, manau sau, − kad ir jų raštuose esama klaidų, kurių, šiukštu, mes neturime nei kartoti, nei tiražuoti. Štai Rita Urnėžiūtė straipsnyje „Teisės aktų rengimas ir veiklos optimizacija“ pateikia „sintaksės pavyzdžių rinkinuką iš vienos ministerijos raštų“:

...Valstybės parama kultūrai turėtų apimti ir <...> kitas priemones, skirtas paremti ir skatinti kultūrą ir meną (= kultūrai ir menui paremti ir skatinti); bus numatomi asmenys, atstovausiantys aukščiausias valdžios institucijas (= aukščiausioms valdžios institucijoms); Mecenavimo tarybą formuos kultūros ministras ir Vyriausybė savo kompetencijos ribose (= pagal savo kompetenciją).

Tikrai, − toliau mintiju sau, − negi sunku toms ministerijoms įsidėmėti, kad jei jau kas nors kam nors skirtas, tai ir atiteks? Arba, − kad atstovauti reikia irgi kam, o ne ką? Arba kad kompetencija, tai ne kokia vieta, pvz., komforto zona ar ne raudonasis kilimas, todėl negalima vartoti vietininko, o ką nors daryti reikia pagal kompetenciją?

Tikrai ne šventieji puodus lipdo, − šypsausi širdyje, stebėdama virš medžių viršūnių praskrendantį gulbių pulkelį...

-db-