Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog perkančioji organizacija yra valstybės ar savivaldybės valdymo institucija, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog viešasis ar privatusis juridinis asmuo yra perkančioji organizacija, jeigu visa ar tam tikra jos veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Taip pat pažymime, jog 2004/18/EB Direktyvos, reguliuojančios viešuosius pirkimus, 1 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog perkančiosios organizacijos yra valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė ir nustatyta, kad perkančiosiomis organizacijomis laikomos tokios įstaigos, kurios skirtos specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio, tenkinti, turi juridinio asmens statusą ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų: didžiąja dalimi finansuojama iš valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, lėšų; arba yra valdoma šių institucijų ir kitų minėtų įstaigų; arba turinti administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra paskirti valstybės, regiono ar vietos valdžios institucijų arba kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) (bylose C-380/98, C-237/99, C-353/96) pažymėjo, kad perkančiajai organizacijai būtinos visos trys Direktyvos 1 straipsnio 9 dalyje nurodytos sąlygos ir jos privalo būti taikomos kartu.

Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog savivaldybės institucijas sudaro savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, ir savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Taip pat Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog savivaldybės administravimo subjektais laikomos savivaldybės institucijos ir įstaigos, kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, kuri formuoja viešųjų pirkimų politiką, taip pat tvirtina ir perkančiųjų organizacijų sąrašus. Patvirtintame Perkančiųjų organizacijų sąraše, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4-72 (2003, Nr. 19-829; 2011 Nr. 97-4595) perkančiosiomis organizacijomis laikomos savivaldybių ir teritoriniai valstybinio administravimo subjektai: Vyriausybės atstovo tarnybos bei savivaldybių administracijos ir įstaigos.

Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos. Apibrėžiant seniūnijų statusą, Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje, o seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas savo sprendimu nustato savivaldybės taryba. Taip pat pažymime, jog Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.53 straipsnyje nustatyta, jog juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, juridinio asmens filialas atlieka visas arba dalį juridinio asmens funkcijų.

Tuo pačiu informuojame, kad Tarnyba išanalizavo Europos Sąjungos praktiką, siekdama įvertinti galimybę seniūnijas pripažinti perkančiosiomis organizacijomis, tačiau tokių išaiškinimų nerado. Teisingumo Teismas (byla C-31/87 (Beentjes prieš Nyderlandų valstybę)), spręsdamas klausimą dėl perkančiosios organizacijos statuso, pažymėjo, kad vykdomosios vietos valdžios organas (local committee) turi būti laikomas kaip vietos valdžios institucijos sudėtinė dalis, nepaisant to, kad teisės aktais yra nustatoma jo struktūra ir nurodomos funkcijos, o taip pat, kad skiriamas finansavimas ir yra įsipareigojama atlikti viešuosius pirkimus, siekiant vykdyti savo veiklą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone, seniūnija, negalėtų būti laikoma perkančiąja organizacija, kadangi neturi nei institucijos, nei įstaigos, atitinkančios įstaigai nustatytus reikalavimus, statuso.

Tarnyba atkreipia dėmesį, jog seniūnijos, gavusios savivaldybės administracijos pavedimą (kuris nėra įgaliojimas Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio prasme) galėtų atlikti viešųjų pirkimų procedūras, tačiau savivaldybės administracijos, kaip perkančiosios organizacijos, numatomų viešųjų pirkimų vertės turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į visų savivaldybės administracijos pirkimų vertes. Pavyzdžiui, savivaldybės administracija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, galėtų sudaryti pirkimo komisiją, į kurią galėtų įtraukti seniūnijos darbuotojus ir kuri atliktų seniūnijai skirtus viešuosius pirkimus. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, jog numatomų pirkimų vertės turi būti skaičiuojamos remiantis Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodika, patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (Žin., 2003-02-28, Nr. 22-949, 2004, Nr. 23-730, 2006, Nr. 12-454).