Informuojame, kad 2011 m. birželio 28 d. Aplinkos ministras įsakymu Nr. D1-508 patvirtinti produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašai, aplinkos apsaugos kriterijai ir aplinkos apsaugos kriterijai, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus bei taikymo tvarkos aprašas. Patvirtinta nauja 3-ioji produktų grupė, nurodant jai taikomus minimalius ir išplėstinius aplinkos apsaugos kriterijus. Kriterijai yra taikomi, vykdant žaliuosius viešuosius pirkimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įpareigojusi 2011 metais, atliekant prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, taikyti aplinkos apsaugos kriterijus ne mažiau kaip 25 procentams pirkimų.

 Pateikiame pagrindinę informaciją, susijusią „žaliuoju“ viešuoju pirkimu:

1. Koks viešasis pirkimas pripažįstamas „žaliuoju“?

Viešasis pirkimas pripažįstamas „žaliuoju“, kai perkančioji organizacija įrašo bent minimalius Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. D1-508 „Dėl Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 84-4110) į viešojo pirkimo dokumentus, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus (toliau – Produktas) ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose produkto būvio fazėse, taip skatindama kurti kuo daugiau aplinkai palankių produktų, o įsigyjamas Produktas atitinka visus tam Produktui nustatytus aplinkos ministro įsakymu patvirtintus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus.

2. Kas šiuo metu reglamentuoja žaliuosius pirkimus?

Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ), kuriame išskiriamos šios pagrindinės nuostatos, susijusios su žaliųjų pirkimų vykdymu:

• ·         VPĮ 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, pirkdama prekes, paslaugas ar darbus, pirkimo dokumentuose turi nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (ar) kriterijus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;
• ·         VPĮ 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Sąjungos teisės aktus;
• ·         VPĮ 24 straipsnio 6 dalis nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti įstaigą ar įstaigas, iš kurių kandidatas ar dalyvis gali gauti atitinkamą informaciją apie šalyje ar pirkimo atlikimo vietoje galiojančius reikalavimus, susijusius su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbų sauga ir darbo sąlygomis, kurie bus taikomi atliekamiems darbams ar paslaugoms, teikiamoms sutarties vykdymo metu;
• ·         VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 6 dalis nustato reikalavimus techninei specifikacijai;
• ·         VPĮ 26 straipsnis nurodo, kad perkančioji organizacija gali nustatyti galimybę tiekėjams teikti alternatyvius pasiūlymus (tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus);
• ·         perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 37 straipsnio 2 dalies reikalavimais, pirkimo dokumentuose gali nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus;
• ·         VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato galimybę vertinti pasiūlymus taikant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, nustatant su pirkimo objektu susijusias aplinkos apsaugos charakteristikas.

Žaliuosius pirkimus taip pat reglamentuoja:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimas Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 804 „Dėl Nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2010, Nr. 91-4824);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-08 nutarimas Nr. 1023 „Dėl Prekių, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir šių prekių energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4600);

LR aplinkos ministro 2011-06-28 įsakymas Nr. D1-508 „Dėl Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, Aplinkos apsaugos kriterijų ir Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 84-4110);

LR energetikos ministro 2011-10-27 įsakymas Nr. 1-266 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir jų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 131-6249);

LR susisiekimo ministro 2011-02-21 įsakymas Nr. 3-100 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 23-1110).

3. Ar perkančioji organizacija, vykdydama žaliuosius pirkimus, gali savarankiškai nusistatyti, kokius aplinkos apsaugos kriterijus, t. y. minimalius ar išplėstinius, taikys minėtam viešajam pirkimui?

Atlikdama žaliuosius pirkimus, perkančioji organizacija privalo taikyti numatytus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus. Išplėstinius kriterijus gali taikyti pasirinktinai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. D1-508 „Dėl Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 84-4110)).

4. Kiek procentų viešųjų pirkimų turi būti vykdomi „žaliai“?

Perkančiosios organizacijos, atlikdamos prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, turi taikyti šiuos kriterijus ne mažiau kaip 25 procentams visų viešųjų pirkimų. Šis reikalavimas nekeliamas tais atvejais, kai rinkoje nėra prekių, neteikiamos paslaugos ar neatliekami darbai, atitinkantys žaliesiems pirkimams nustatytus aplinkosaugos kriterijus, taip pat tais atvejais, kai jų taikymo išimtys numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir kituose teisės aktuose.

5. Kaip perkančiajai organizacijai apskaičiuoti įvykdytų žaliųjų pirkimų procentą?

Perkančioji organizacija įvykdytų žaliųjų pirkimų procentą skaičiuoja nuo tų prekių, paslaugų ar darbų viešųjų pirkimų, kuriems yra nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, skaičiaus ir vertės pagal formules:

R1= ŽVPs x 100 %

VPs

R1 – žaliųjų viešųjų pirkimų reikšmė %,

ŽVPs – vykdytų žaliųjų pirkimų skaičius,

VPs – vykdytų viešųjų pirkimų, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, skaičius,

ir

R2= ŽVPv x 100 %

VPv

R2 – žaliųjų viešųjų pirkimų reikšmė %,

ŽVPv– vykdytų žaliųjų pirkimų vertė,

VPv – vykdytų viešųjų pirkimų, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, vertė.

6. Kuo pasižymi Produktas, įgytas vykdant žaliąjį viešąjį pirkimą, palyginti su kitu tą pačią funkciją atliekančiu produktu, įsigytu viešajame pirkime, kuriame nebuvo taikomi minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai?

Atlikus žaliąjį pirkimą, įgyjamas Produktas pasižymi tuo, kad;

• ·         jam pagaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojama mažiau gamtos išteklių ir mažiau teršiama aplinka;
• ·         suvartojama mažiau elektros energijos, naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai;
• ·         jis turi mažiau ar visai neturi pavojingų, toksinių ir aplinkos apsaugos požiūriu kenksmingų medžiagų;
• ·         jis tvirtas, ilgaamžis, funkcionalus, neteršia aplinkos ir nepavojingas sveikatai;
• ·         virtęs atlieka, jis tinkamas perdirbti ar antriniam naudojimui.

7. Kaip perkančioji organizacija gali suformuluoti aplinkos apsaugos kriterijus?

Perkančioji organizacija aplinkos apsaugos kriterijus gali suformuluoti:

apibūdindama pirkimo objektą;

• ·         nustatydama minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus;
• ·         nustatydama tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo kriterijus (vertinant pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų);
• ·         nustatydama pirkimo sutarties sąlygas.

8. Kokias sąlygas perkančioji organizacija galėtų įrašyti pirkimo dokumentuose, jei nėra tikra, ar rinkoje yra žaliųjų prekių, o vertinimo kriterijus – ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas?

Perkančioji organizacija, vykdydama žaliuosius pirkimus ir vertindama pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, gali tiekėjų prašyti pateikti alternatyvų žaliąjį pasiūlymą, jeigu ji nėra tikra, ar rinkoje yra žaliųjų prekių; gali įvertinti prekės būvio ciklo sąnaudas – produkto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo trukmę, taikant moksliškai pagrįstą būvio ciklo išlaidų apskaičiavimo metodiką, ir neperkelti poveikio aplinkai iš vieno būvio ciklo etapo į kitą.