Tarptautiniai pirkimai

Supaprastinti pirkimai

Reglamentavimas

Įstatymo I, II, III ir V skyriai

1. 1.       Įstatymo I ir IV skyriai (Įstatymo 85 straipsnio 1 dalis).

Tačiau tam tikros Įstatymo nuostatos yra universalios ir taikomos bet kokios rūšies pirkimams: tai viešojo pirkimo principai, perkančiosios organizacijos statusas, ginčų nagrinėjimo tvarka ir kt.

Be to, Įstatymo IV skyriaus nuostatos dėl tam tikrų supaprastintų pirkimų nukreipia į Įstatymo II skyriaus nuostatas.

1. 2.       Perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Įstatymo 86 straipsnio nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) ir savo tinklalapyje (jei toks yra), taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis.

Kol perkančioji organizacija šių taisyklių (ar jų pakeitimų) nėra patvirtinusi ir paskelbusi, supaprastintų pirkimų atlikti negalima.

Pirkimus vykdantys asmenys

Viešojo pirkimo komisija

1. 1.       Viešojo pirkimo komisija (mažos vertės pirkimams neprivaloma);
2. 2.       Pirkimų organizatorius (galimas tik mažos vertės pirkimams).

Pirkimų planavimas

Perkančioji organizacija turi rengti ir tvirtinti planuojamų vykdyti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus ir kasmet, ne vėliau kaip iki kovo 15 d.

Mokomąją medžiagą, kaip paskelbti planuojamų vykdyti viešųjų pirkimų suvestinę galima rasti Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapio www.vpt.lt skiltyje Elektroniniai viešieji pirkimai.

Pirkimo vertės skaičiavimas

Planuojant pirkimus labai svarbu tinkamai apskaičiuoti būsimojo pirkimo vertę, nes nuo jos priklauso taikytinas pirkimo būdas. Pirkimo vertės skaičiavimą reglamentuoja Įstatymo 9 straipsnis, o detalizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtinta Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodika.

Tarptautinio pirkimo vertės riba:

Supaprastinti pirkimai:

Nuo 431 600 Lt

(125 000 EUR)

Kai prekes ar paslaugas (išskyrus, kai Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytas 8 kategorijos mokslinio tyrimo ir plėtros paslaugas, taip pat 5 kategorijos

telekomunikacijų paslaugas, kurių CPV kodai atitinka 7524, 7525, 7526 CPC kodus bei Įstatymo 2 priedėlio B paslaugas perka ar projekto konkursą vykdo visos perkančiosios organizacijos) perka ar projekto konkursą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, o šiame sąraše įrašytoms krašto apsaugos sistemos perkančiosioms organizacijoms ši vertė taikoma tik perkant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą įrašytas prekes.

1) kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas;

2) Įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai neatsižvelgiant į pirkimo vertę;

3) Įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodyti pirkimai.

Nuo 666 390 Lt

(193 000 EUR)

Kai:

a) prekes, neįrašytas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą, perka krašto apsaugos sistemai priklausančios perkančiosios organizacijos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą;

b) prekes ar paslaugas perka ar projekto konkursą vykdo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą neįrašytos perkančiosios organizacijos (vietos veiklos grupės, mokymo įstaigos, asociacijos);

c) Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytas 8 kategorijos mokslinio tyrimo ir plėtros paslaugas, taip pat 5 kategorijos telekomunikacijų paslaugas, kurių CPV 6 kodai atitinka 7524, 7525, 7526 CPC kodus bei VPĮ 2 priedėlio B paslaugas perka ar projekto konkursą vykdo visos perkančiosios organizacijos.

Nuo 16 728 816 Lt (4 845 000 EUR)

Kai perkami darbai.

Dažniausiai daromos klaidos:

●nesant pagrindo vykdomos neskelbiamos derybos;

●nesant pagrindo perkama iš vieno tiekėjo;

●pirkimai skaidomi dalimis siekiant išvengti visai pirkimo vertei taikomo pirkimo būdo.

Pirkimų vykdymas

Išskiriami šie pirkimo vykdymo etapai:

1. Pirkimo dokumentų rengimas;

2. Kreipimasis į tiekėjus (skelbimas apie pirkimą, pirkimo dokumentų teikimas tiekėjams);

3. Susipažinimas su gautais tiekėjų pasiūlymais (vokų atplėšimo procedūra);

4. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimas;

5. Tiekėjų pasiūlymų nagrinėjimas;

6. Laimėtojo nustatymas;

7. Viešojo pirkimo sutarties sudarymas;

8. Ataskaitų Viešųjų pirkimų tarnybai teikimas.

Pirkimo dokumentų rengimas, keitimas, tikslinimas

Pirkimo dokumentai:

1. 1.    rengiami lietuvių kalba (papildomai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis);
2. 2.    turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų teikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia (pvz. pirkimo dokumentuose (sąlygose) ir sutarties projekte negali būti nurodytas skirtingas sutarties galiojimo terminas);
3. 3.    negali dirbtinai riboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procese ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik konkretiems tiekėjams (reikėtų vengti vieno pirkimo metu įsigyti skirtingas prekes/paslaugas/darbus, kad būtų užtikrintas tiekėjų konkurencingumas).

PAŽYMĖTINA:

Europos Komisija rekomenduoja, jog perkančioji organizacija / projekto vykdytojas pasiūlymus vertintų remdamasi ne ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi, o mažiausios kainos kriterijumi.

Įstatymo 24, 25 straipsniai

Vykdant supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus) privaloma nurodyti Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5, 9, 23 punktuose minimus duomenis. Mažos vertės pirkimams, tai pat, kai teikti pasiūlymą kviečiamas tik vienas tiekėjas, pirkimo dokumentuose gali būti pateikiama ne visa minėta informacija, jeigu perkančioji organizacija mano, kad tokia informacija nereikalinga.

Pirkimo dokumentų galima nerengti, kai apklausa vykdoma žodžiu.

Dažniausiai daromos klaidos:

●pirkimo sąlygose bei skelbime esančios informacijos neatitikimas (pvz. perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą nurodo, jog sutarties trukmės pabaiga – 2012 m. spalio 30 d., o pirkimo sąlygose - darbai turi būti atlikti iki 2012 m. spalio 30 d. nuo darbų pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos);

●tiekėjų neprašoma pateikti Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos (išskyrus mažos vertės pirkimus), nurodyti subrangovus (išskyrus mažos vertės pirkimus);

●pirkimo sąlygų keitimas / paaiškinimas neinformuojant tiekėjų;

●pirkimo dokumentuose keliami tiekėjams nepagrįsti kvalifikaciniai reikalavimai (pvz. perkančioji organizacija pirkimo sąlygose įtvirtina reikalavimą, kad „tiekėjas per paskutinius 5 metus (jei įmonė veikia trumpiau nei 5 metus, ji pateikia duomenis nuo savo įregistravimo dienos) yra sėkmingai įvykdęs bent vieną panašią sutartį melioracijos darbų srityje, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 1 000 000 Lt“, nors pirkimo vertė yra 500 000 L)t;

●pirkimo dokumentuose iš viso nenurodomi kiekiai/ apimtys;

●pirkimo dokumentuose nurodomi tikslūs kiekiai, vietoj preliminarių (pvz. kai planuojama pirkti pagal poreikį, rekomenduojame nustatyti tik preliminarius kiekius);

●pirkimo dokumentuose nenumatomos būsimos pirkimo sutarties keitimo galimybės (pvz. sutarties termino pratęsimas, medžiagų keitimas);

●nustatomas diskriminacinio pobūdžio reikalavimas, nepagrįstai apribojantis subrangovams galimų perduoti paslaugų dalį (pvz. pirkimo dokumentuose numatoma, kad subtiekėjų bendrai suteikiamų paslaugų vertė neturi viršyti 40 procentų sutarties vertės).

Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos Įstatymo 3 priedėlyje. Techninė specifikacija visais atvejais turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

Pažymime, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalios Įstatymo 7 straipsnio pakeitimas, kuris numato privalomą pirkimų, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninių specifikacijų projektų skelbimą.

Kainodaros taisyklės:

1. 1.      privaloma pirkimo dokumentuose, o įvykus viešajam pirkimui – ir sutartyje nustatyti kainodaros taisykles;
2. 2.      privaloma vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtinta Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau – Metodika);
3. 3.      rekomenduojame ypatingą dėmesį skirti pirkimams susijusiems su darbais (pvz. pirkimo dokumentuose nustatyti atvejus dėl papildomų darbų atlikimo (vadovautis Metodika).

Dažniausiai daromos klaidos pirkimo procedūros metu:

●nesilaikoma Įstatyme nustatytos tiekėjų vertinimo procedūros eiliškumo (pirmiausia turi būti vertinama tiekėjų kvalifikacija, po to – nagrinėjami pasiūlymai);

●tiekėjų pasiūlymų vertinimas: ‏

▪techninio vertinimo metu - nepakankamai atidžiai tikrinamas tiekėjų pasiūlymų atitikimas techninei specifikacijai;

▪finansinio vertinimo metu - užmirštama prašyti pagrįsti neįprastai mažą kainą, netikrinamas tiekėjo kainos apskaičiavimas.

●neprašoma Įstatymo 33 str. 1 d. nurodytos pažymos ;

●neprašoma patikslinti/paaiškinti netikslių/neišsamių duomenų apie tiekėjo kvalifikaciją;

●pamirštama, kad tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais;

●nesivadovaujama pasitvirtintomis pirkimo sąlygomis vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir nagrinėjant tiekėjų pateiktus pasiūlymus;

●nepagrįstai suteikiama galimybė koreguoti vieną iš pasiūlymą sudarančių dokumentų (pvz. tikslinama pasiūlymo forma, darbų kiekių žiniaraščiai);

●prašoma pateikti pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą, nors tiekėjas jo nepateikė su pasiūlymu;

●netinkamai įvertinamas tiekėjo atitikimas pirkimo dokumentuose numatytiems kvalifikaciniams reikalavimams (pvz. pirkimo dokumentuose nustatomas kvalifikacinis reikalavimas - „bent 1 (vienas) specialistas turi teisę eiti ypatingo statinio projekto vadovo ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas (statinių grupės: inžineriniai tinklai: vandentiekio, nuotekų šalinimo)“, tačiau laimėjusio tiekėjo nurodyto specialisto kvalifikacijos atestato statinių grupėse nurodyta – „inžineriniai tinklai (išskyrus naftos ir dujų)“);

●neatmetamas tiekėjo pasiūlymas, kai tiekėjo su pasiūlymu pateiktose lokalinėse sąmatose nurodyti kiekiai nesutampa su kiekiais, nurodytais perkančiosios organizacijos darbų kiekių žiniaraščiuose; kai kartu su pasiūlyme pateikiamose lokalinėse sąmatose tiekėjas nurodo papildomus, perkančiosios organizacijos žiniaraščiuose nenurodytus darbus bei jų kiekius (jei pirkimo dokumentuose nustatoma, kad tiekėjas su pasiūlymu turi pateikti lokalines sąmatas pagal perkančiosios organizacijos sudarytus darbų kiekių žiniaraščius, perkančioji organizacija turi įvertinti riziką, jog tiekėjui pateikus pasiūlymą su lokalinėmis sąmatomis, kuriose nurodomi kitokie darbų kiekiai/darbų pavadinimai, toks pasiūlymas privalo būti atmestas).

Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis

Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis:

1. 1.                       Rengiant viešojo pirkimo sutartį rekomenduojama vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-83 patvirtintomis Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų sutarčių bendrųjų ir specialiųjų sąlygų rengimo rekomendacijomis.
2. 2.                       Įstatyme viešojo pirkimo sutartims nustatytas bendrasis rašytinės formos reikalavimas. Išimtimi laikytinas Įstatymo 18 straipsnis, pagal kurį perkančiosios organizacijos savo tvirtinamose supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymo taisyklėse gali nustatyti, kad pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai atliekami supaprastinti pirkimai, kurių sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt.
3. 3.                       Viešųjų pirkimų sutartis draudžiama sudaryti ilgiau kaip 3 metams, išskyrus išimtis, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarime Nr. 432 „Dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių, sudaromų ilgiau nei 3 metams, terminų nustatymo kriterijų ir atvejų, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, aprašo patvirtinimo“.
4. 4.                       sutartis turi būti sudaroma su viešojo pirkimo laimėtoju;
5. 5.                       sutartis gali būti sudaroma tik pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui, t. y. 15 dienų laikotarpiui, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos suinteresuotiems kandidatams / dalyviams dienos (Įstatymo 2 straipsnio 22 dalis), išskyrus Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatytas išimtis;
6. 6.                       jos galiojimo metu draudžiama keisti nustatytas sąlygas, išskyrus pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygų keitimo galimybes.

Draudžiama sutartyje suderėti tokias sąlygas, kokių nebuvo konkurso metu, arba nesusitarti dėl iš anksto paskelbtų sąlygų, taip pat vykdant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį – keisti jos sąlygas. Jei pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo sutartyje nenumatyta kitaip, viešojo pirkimo sutarties kaina negali būti keičiama, nepaisant to, kad pasikeitė rinkos sąlygos arba kad perkančioji organizacija gavo papildomų lėšų, arba dėl kitų priežasčių.

ĮSIDĖMĖTINA:

1. 1.                       Sutarties kaina galėtų būti keičiama tik tokiu atveju, jei pirkimo dokumentuose buvo pateiktos kainodaros taisyklės, kurios aiškiai apibrėžė kainos keitimo sąlygas.
2. 2.                       Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatant kainodaros taisykles rekomenduotina vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtinta Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodika.
3. 3.                       Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta išimtinė galimybė gavus Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas, jei toks keitimas nepažeis viešųjų pirkimų principų ir tikslų.
4. 4.                                     Priklausomai nuo viešojo pirkimo pobūdžio, rekomenduojama viešojo pirkimo sutartyje nustatyti kainodaros ir kitas taisykles, kurių pagrindu atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus būtų galima sėkmingai vykdyti viešojo pirkimo sutartį pasikeitusiomis aplinkybėmis (pvz., PVM tarifo pakeitimas). Tokie atvejai nebūtų kvalifikuojami kaip sutarties keitimas (t. y. nereikėtų Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimo), jei ši sąlyga (kainodaros ar panašaus pobūdžio taisyklė) būtų nurodoma pirkimo dokumentuose ir pasirašytoje sutartyje ir aiškiai apibrėžta (pvz., kainos keitimo pasikeitus PVM tvarka, subrangovų keitimas, sutarties termino pratęsimas, už sutarties vykdymą atsakingų asmenų keitimas).

Dažniausiai daromos klaidos:

●pirkimo sutarties įsigaliojimas susiejamas su sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikimu (vėliau šis dokumentas užmirštamas pateikti - sutartis neįsigalioja);

●nesant pagrindo pasirašomas pirkimo sutarties priedas dėl papildomo prekių/paslaugų/darbų kiekio;

●pirkimo sutartis pratęsiama nenurodžius tokios galimybės pirkimo dokumentuose;

●keičiamas pirkimo sutarties turinys, nors pirkimo sąlygose buvo pateiktas pirkimo sutarties projektas;

●pirkimo sutarties sąlygų keitimas neatitinka pirkimo dokumentuose numatytų pirkimo sutarties keitimo galimybių;

●nesant pagrindo atliekami sutarties pakeitimai:

▪prekių/paslaugų kiekio/apimties, jų charakteristikų;

▪kainos;

▪sutarties termino;

▪prievolių užtikrinimo būdo/dydžio.

●nesilaikoma pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų, apibrėžiančių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą bei sutarties įsigaliojimo tvarką (pvz. pirkimo dokumentuose numatomas reikalavimas – „Tiekėjas turi pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą per 5 (penkias) darbo dienas nuo sutarties pasirašymo. Tokio užtikrinimo nepateikus per 5 (penkias) darbo dienas po sutarties pasirašymo, ji netenka galios.“, tačiau tiekėjas sutarties įvykdymo užtikrinimą pateikia praėjus 6 (šešioms) darbo dienoms nuo sutarties pasirašymo).