Rugpjūčio mėn. „Gimtosios kalbos“ žurnale Vida Rudaitienė straipsnyje „Tarptautinių veiksmažodžių vartosena ir lietuvių kalbos normos“ taikliai pasišaipo iš tarptautinių žodžių vartotojų. Kam indoktrinuoti, jei galima įteisinti, įdiegti, įskiepyti; vietoj diversifikuoti galime įvairinti, plėsti; vietoj legitimuoti – įteisinti, vietoj generalizuoti – apibendrinti ir t. t.

Pavyzdžiui: Seimas indoktrinavo (= įteisino, įdiegė) įstatymo pataisas. Įmonės veikla diversifikuojama (= plečiama, įvairinama). Pasigirsta reikalavimų, kad reikia legitimuoti (= įteisinti) homoseksualų vedybas. Generalizuojami (= Apibendrinami) duomenys apie viešai teikiamas elektronines paslaugas.

Minimo straipsnio autorė pažymi, kad anglų kalba abstraktesnė negu lietuvių. Lietuviški žodžiai konkretesni, o konkretesnis žodis visada tikslesnis.

Belieka priminti Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 12 straipsnį, kuriame sakoma, kad  „tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų“.

-db-