Kanceliarinė kalba iš tiesų mažai kintanti bendrinės kalbos atmaina, − deja, ir kalbos klaidų požiūriu. Tuo tenka įsitikinti patikrinus keleto skirtingų įstaigų dokumentus ir siunčiamus raštus.

Kanceliarinę kalbą veikia ir dažnokai keičiami dokumentų įforminimo reikalavimai. Tvarkingai įforminti dokumentus yra svarbu, tačiau net ir nepriekaištingai įformintas dokumentas nieko vertas, jeigu jo tekste kyšo šiurkščios kalbos klaidos. Kai kurios iš jų ne mažiau įsitvirtinusios nei sustabarėję standartiniai kanceliarinės kalbos posakiai, kurie patys savaime nėra jokia blogybė.

Siūlyčiau susipažinti visiems įstaigų dokumentų ir raštų rengėjams su būdingiausiomis kalbos klaidomis ir susimąstyti, ar užtektinai dėmesio skiriame taisyklingai kalbai, kuri yra ženklas, kaip nuosekliai, logiškai ir aiškiai mąstome ir kiek sugebame parodyti pagarbos kiekvienam skaitančiam mūsų parengtą raštą.

Rašybos klaidos

Įstaigų padalinių pavadinimus pamirštama rašyti didžiosiomis raidėmis (kartais neteisingai įvardijant ir patį sudėtinį pavadinimą):

Apie pažeidimą pranešė Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinio (= administracijos Komunalinio) ūkio ir aplinkosaugos skyriui. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės (= Teisės) ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė patikrino duomenis.

Įstatymų pavadinimai (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kai kuriuos svarbius istorinius teisės aktus) po  žodžių „Lietuvos Respublikos“ turi būti rašomi mažąja raide:

Lietuvos Respublikos Atliekų (= atliekų) tvarkymo įstatymas įpareigoja įmones laikytis reikalavimų.

Atostogos suteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo (=  darbo) kodeksu.

Įstaigų, įmonių ir organizacijų simboliniai pavadinimai painiojami su tiesioginės reikšmės (šie turi būti rašomi be kabučių ir linksniuojami):

Toks sklypas VĮ „Registrų centras“ (= VĮ Registrų centro) duomenų bazėje nėra registruotas.

Įmonės, įstaigos ar organizacijos teisinę formą (statusą) rodantys žodžiai į tikrinį pavadinimą neįeina ir (ne teksto ar užrašo pradžioje) rašomi mažąja raide:

Klaipėdos rajono skyrius nėra įgaliotas išduoti sutikimų Akcinės (= akcinės) bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valstybinės žemės patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose.

Pasitaiko ir elementarių rašybos klaidų:

VŠĮ „Gargždų švara“ negali išvešti (= išvežti) šiukšlių iš Pakalnės gatvės. Dokumentus prašome pristatyti vyresniąjai  (= vyresniajai) specialistei Onai Jonaitytei. 

Skyrybos klaidos

Iš populiariausių klaidų – pamirštama, kad išplėstinį pažyminį, einantį po pažymimojo žodžio ar sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį reikia skirti, be to – ne iš vienos, o iš abiejų pusių, jei sakinys tęsiamas toliau:

Įmonė užsiimanti (= Įmonė, užsiimanti) akumuliatorių ardymu, turi vadovautis Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklių reikalavimais.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 242 str. aplinkos apsaugos organai nenagrinėja administracinių pažeidimų numatytų (= pažeidimų, numatytų) 51 straipsnyje, bylas.

Siunčiame administracinio teisės pažeidimo bylą už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą (= pažeidimą, numatytą) LR administracinio teisės pažeidimo kodekso 100 str.

Klaipėdos rajono agentūra, vykdydama direktoriaus nurodymą, patikrino kaip (= patikrino, kaip) tvarkomos atliekos.

Pertvarkau žemės sklypus, kurių kadastro Nr. 55555000 ir Nr. 2222200000 padalinimo (= Nr. 2222200000, padalinimo) būdu į keturis sklypus, kurių projektiniai Nr. 130-1, 130-2 ir patvirtinu (= 130-2, ir patvirtinu) šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis.

Gramatinių formų vartojimo klaidos

Regis, padalyvis – ypač mėgstama reikalų raštų rengėjų kalbos dalis, tiksliau – veiksmažodžio forma, tačiau nevartotina šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio). Esamojo laiko padalyvis keistinas pusdalyviu, o būtojo laiko padalyvis – būtojo laiko veikiamuoju dalyviu:

Jei Jūsų netenkina šio prašymo nagrinėjimo rezultatai, Jūs turite teisę paduoti skundą vadovaujantis (= vadovaudamiesi) Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 

Vadovaujantis (= Vadovaudamiesi) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 242 str. aplinkos apsaugos organai nenagrinėja administracinių pažeidimų, numatytų 51 straipsnyje.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija Šalių susitarimo protokolu netikslino sutarties, sudarytos tarp Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Šilas“, detalizuojant (= detalizuodama) atliekų transportavimo iki atliekų naudotojo kainą.

Išnagrinėjus (= Išnagrinėję) Jūsų prašymą, teikiame Jums žemės sklypo patvirtintą kopiją.

Iš linksnių vartojimo klaidų minėtinas netaisyklingas galininko vartojimas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti vietoj dalies kilmininko:

Klaipėdos rajono skyrius nėra įgaliotas išduoti sutikimus (= sutikimų). Gyventojai daro pažeidimus (= pažeidimų).

Netaisyklingai pavartojamas vietininkas:

Programos lėšų likučiai sudarė 10 tūkst. litų, tame skaičiuje (= iš to skaičiaus) kiti kaštai (= išlaidos; sąnaudos; lėšos) sudaro 2000 litų.

Žodyno ir žodžių darybos klaidos

Įdomu, kad žodį „kaštuoja“ daugelis atpažįstame kaip netinkamą vartoti, tačiau taip pat nevartotinas daiktavardis „kaštai“ dažnas ne tik reikalų raštuose, bet ir mielai skanduojamas įvairiose konferencijose, projektų pristatymuose ir pan. Šį žodį tikrai turime kuo pakeisti: atsižvelgiant į kontekstą, gali būti vartojami minėti pakaitai: išlaidos; sąnaudos; lėšos.

Šalia kaštų dažnai figūruojantis veiksmažodis – paskaičiuoti ir jo vedinys paskaičiavimas. Kuo jis nėra geras, paaiškinta Valstybinės kalbos komisijos konsultacijų banke: El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiama žodžio paskaičiuoti reikšmė „kiek skaičiuoti“. Vadinasi, paskaičiuotos pajamos arba išlaidos nėra tikslios, o tik apytikrės. Neatidus buhalteris yra tas, kuris pelną arba nuostolius tik paskaičiuoja, o ne apskaičiuoja ar suskaičiuoja. Dar blogiau, jeigu gydytojas ar vaistininkas tik paskaičiuoja, o ne apskaičiuoja vaistų dozę. Taigi paskaičiuoti jokiu būdu nevartotinas reikšme „(tiksliai) apskaičiuoti, suskaičiuoti“.

Kitas toks dažnai pavartojamas žodis – atstatyti. Vertėtų prisiminti, kad atstatome tik tai, ką įmanoma pastatyti – namą ar kad ir visą miestą. Tačiau reikalų raštuose dažniausiai vietoj šio tinkamas vartoti yra žodis atkurti: Klaipėdos apygardos teismo 2008-09-26 sprendimo pagrindu atstatyta (= atkurta) teisė.

Kitais atvejais tinka kiti konkretūs veiksmažodžiai: atstatyti (= stiprinti) sveikatą; atstatyti (= atnaujinti) nutrauktą ryšį ir pan. 

Teksto tvarkybos netikslumai

Tarp žodžių ir jų sutrumpinimų, tarp skaičių ir žodžių ar jų sutrumpinimų rašytini tarpeliai:

Klaipėdos r. sav. (ne Klaipėdos r.sav.) 2012 m. (ne 2012m.); P. Cvirkos g. 20 (ne P.Cvirkos g.20) ir pan.

Brūkšnelis – rašybos ženklas, reikalų raštuose dažniausiai rašomas minint įstaigų, pareigų pavadinimus ar renginius: lopželis-darželis, mokykla-daugiafunkcis centras; namas-muziejus, pasitarimas-seminaras, vertėjas-referentas.

Brūkšnys vartojamas ne tik kaip skyrybos ženklas, bet ir tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (tokiais atvejais rašomas be tarpelių):

Klaipėdos rajono skyrius (toliau-skyrius) (= toliau − skyrius).

2003-2011 m. (= 2003−2011 m.)

Autobuso maršrutas Gargždai-Svencelė (= Gargždai−Svencelė).

Užrašant adresą, nereikia dėti kablelio tarp indekso ir vietovardžio nuorodos, o jei laiškas siunčiamas Lietuvoje, nereikalinga ir santrumpa LT:

LT-96130, Gargždai (= 96130 Gargždai).

Pasvirojo brūkšnio nereikėtų vartoti tarp sutrumpinimų:

Jonas Jonaitis, a/k (= a. k.) 3111111113.

S/b (= S. b.) „Aisė“ pirmininkas.

Daugelio minėtų ir kitų kalbos klaidų išvengti galėtume, jei dažniau pasinaudotume tuo, kas yra interneto erdvėje − žodynais ir kitomis kalbos duomenų bazėmis, kurias galima susirasti internete: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje www.vlkk.lt yra visi šios institucijos nutarimai, konsultacijų bankas ir reikalingos nuorodos į Lietuvos Respublikos terminų banką ir žodynus. Lietuvių kalbos instituto interneto svetainėje www.lki.lt taip pat yra konsultacijų skyrelis, kanceliarinės kalbos patarimai ir daug kitų naudingų nuorodų. Na, o kaip taisyklingai rašyti vieną ar kitą vietovardį, galima pasitikrinti VĮ Registrų centro Adresų registro duomenų bazėje www.kada.lt.

Daiva Beliokaitė