Šis Kalbos komisijos sprendimas neatšaukia nei taisyklingumo reikalavimų, nei pareigos viešojoje kalboje laikytis bendrinės kalbos normų.

Visi minėto nutarimo sąraše teikti žodžių reikšmių, žodžių sandaros, sintaksės (linksnių, prielinksnių, sakinio dalių ir sakinių jungimo, žodžių tvarkos), tarties atvejai ir toliau laikomi klaidomis. Buvęs Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas kaip Kalbos klaidų sąrašas teikiamas Kalbos komisijos svetainėje (http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos).

Primintina, kad daugiau patarimų, rekomendacijų kalbos klausimais galima rasti Konsultacijų banke, „Kalbos patarimų“ Kalbos normos peržiūrimos nuolat, artimiausiu metu planuojama paskelbti tarties, rašybos, skyrybos ir kt. taisykles.
Nuo praėjusių metų spalio keturiuose posėdžiuose (2018 m. spalio 4 d., lapkričio 8 d., gruodžio 13 d. ir 2019 m. sausio 31 d.) Kalbos komisija svarstė Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo turinio ir taikymo aspektus ir nutarė panaikinti jį kaip administracinių nuobaudų taikymo priemonę.

Kalbos politikos pakomisė 2018 m. gruodžio 12 d. posėdyje konstatavo, kad Kalbos komisijos 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu patvirtintas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas yra pasenęs, selektyvus ir neatspindi dabartinės kalbos normų. Tam 2018 m. gruodžio 13 d. posėdyje pritarė ir Kalbos komisijos nariai.

Minėtina, kad kalbos redaktoriai, stilistai, vertėjai, akademinė bendruomenė ir kalbos vartotojai jau kuris laikas kritiškai vertino dabartinių realijų neatitinkančio sąrašo nuostatas.

Siūlymų keisti sąrašo turinį gramatikos specialistai Kalbos komisijai teikė dar 2002–2003 metais, kai buvo svarstomi „Kalbos patarimai“. Jau tada matyta, kad sąraše yra diskutuotinų atvejų, kad kai kurie sintaksės dalykai galėtų būti vertinami švelniau. Tą patį konstatavo ir Kalbos komisijos Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisė, 2015–2016 m. svarstydama LEU Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros 2012–2014 m. vykdyto projekto – Lietuvių kalbos sintaksės normų ir rekomendacijų santykio su dabartine vartosena tyrimo – rezultatus: daugelis sąrašo dalykų koreguotini atsižvelgiant į gramatikos normų sistemą ir dabartinės (realiosios) vartosenos polinkius.

Tačiau dėl administracinio poveikio funkcijų jis nebuvo keistas, išskyrus dvi pirmas leksikos (skolinių) dalis. Jos iš sąrašo iškeltos 2014 m. pripažinus, kad sparčiai kintantį leksikos sluoksnį parankiau norminti „Kalbos patarimų“ knygomis, protokoliniais nutarimais. Patirtis parodė, kad ne tik leksikos, bet ir sintaksės atskirų faktų įtraukimas į sąrašą kaip administracinės atsakomybės instrumentą kliudo kalbos faktus sistemingai persvarstyti ir koreguoti.

Selektyvus kalbos klaidų sąrašas kėlė neaiškumų mokymo procese. Sudarytas pirmiausia kaip administracinių nuobaudų taikymo priemonė sąrašas jokiu būdu nebuvo tinkamas mokymo reikmėms. Bet į daugelį mokyklinių lietuvių kalbos vadovėlių jis būdavo ištisai ar dalimis perkeliamas, ilgainiui tapo mokymo ir mokyklinių darbų vertinimo priemone. Mokiniams aktualūs tik kai kurie sąrašo faktai, žinoma, su jų kalbos pavyzdžiais.

Išsamiau žr. informaciją „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas ir ugdymo procesas“.

Kelti ir kalbos priežiūros sistemos efektyvumo klausimai. Kaip rodo tarptautinė praktika, dažnai yra paveikiau daugiau dėmesio skirti prevencijai (to ypač prašomi Kalbos inspekcijos darbuotojai ir savivaldybių kalbos tvarkytojai), o ne pasekmėms – nuobaudoms už netaisyklingą vartoseną.

(Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/nutarimas-del-didziuju-klaidu-paskelbtas-negaliojanciu-bet-kalbos-taisyklingumo-reikalavimai-neatsaukti).