Ir tėvai, ir vaikai nuotolinio darbo ir mokymosi metu dažniau gali ir turi užsukti į mokyklų intenerto svetaines. Ir kas gi ten?

Informacijos vienur mažiau, kitur daugiau, bet kalbos klaidų pasitaiko. Kartais – ir iš tiesų labai apmaudžių. O juk būtent mokykos taisyklingos kalbos turėtų mokyti ne tik per lietuvių klabos pamokas, bet ir savo pavyzdžiu – skelbdamos informaciją interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose.

Štai vienos mokyklos tinklalapyje skelbiami mokytojų patarimai mokiniams. Kiek jie pritaikomi ir iš tiesų naudingi konkretaus dalyko mokymuisi, čia kitas klausimas, tačiau kalbos klaidų iš tiesų esama.

Tikybos mokytoja pataria:

Bendraujant (= Bendraudamas) su žmonėmis, visada vadovaukis Aukso taisykle.

O matematikos mokytoja sako taip:

Nesupratus (= Nesupratęs) ko nors, drąsiai klausk mokytojos.

Kitos mokyklos interneto svetainėje apie socialinio pedagogo pagalbą rašoma taip:

Gavus (= Gavę) tėvų sutikimą, dalyvauja apklausose, kurių metu apklausiami nepilnamečiai, atstovauja mokinių interesus (= interesams) kitose institucijos.

Tai didelės kalbos klaidos. Šalutiniam to paties veikėjo veiksmui asmeniniuose sakiniuose esamajam laikui reikšti vartojamas pusdalyvis, o būtajam – būtojo laiko veikiamasis dalyvis. Pasktutiniame pavyzdyje veiksnys numanomas, bet vis tiek tai asmeninis sakinys, kuriamereikia laikytis tos pačios taisyklės.

Atstovauti taip pat reikia kam. Tiesa, tai jau nebelaikoma didele kalbos klaida.

Ne vienas mokytojas siūlo būti mokiniams žingeidiems. Tai taip pat ne pati didžiausia  klaida, vis dėlto „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis žingeidus neteikiamas. Kai norima įvardyti žmogų, kuris viskuo domisi, viską nori žinoti, vartotina smalsus, siekiantis žinių ir pan.

Įdomu, ką patartų lietuvių kalbos mokytojas, kaip išmokti, kad nedarytum bent jau didelių klaidų? 

-db-