Suprantama, kad mokyklos labai gerbia Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir švietimo, mokslo ir sporto ministrą, bet ministerijos nepriskiriamos prie aukščiausiųjų valstybės institucijų, tokių kaip Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Konstitucinis ar Aukščiausiasis Teismas, todėl po žodžių „Lietuvos Respublika“ rašomos mažosiomis: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitos. Reiktų vengti, ypač rišliuose tekstuose, raidžių santrumpos LR, o rašyti pilnus žodžius.

Pareigas apskritai visada rašome mažosiomis. Iš pagarbos gali (bet neprivalo) būti rašomi aukščiausių pareigūnų pavadinimai: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Prie ypatingos reikšmės dokumentų, be Lietuvos Respubikos Konstitucijos, priskiriamas ir Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Tiek 1918-ųjų, tiek 1990-ųjų metų valstybės nepriklausomybės ir jos atkūrimo aktus galime sutrumpintai vadinti būtent šiuo žodžių junginiu, tad iš mūsų rajono Veiviržėnų seniūnijos Balsėnų kaimo kilusius signatarus ˗ 1918-ųjų Nepriklausomybės Akto signatarą Jurgį Šaulį, tiek 1990-ųjų metų Nepriklausomybės Akto signatarą Kazimierą Antanavičių galime vadinti būtent taip. 

Raštuose, prašymuose ir kituose dokumentuose didžiąja raide rašomas bet kurio pareigūno, į kurį kreipiamasi, pavadinimas: Klaipėdos universiteto Rektoriui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Direktoriui, AB „Klaipėdos vanduo“ Direktoriui, UAB „Kūlverstukas“ Vadybininkui.

-db-