Vis tie brūkšniai su brūkšneliais maišosi, kariauja, išdaigauja ir net krečia šunybes.

Dažnai kyla klausimų dėl pareigų, sudarytų iš dviejų daiktavardžių, rašymo. Brūkšnelis vartojamas, kai kalbama apie sugretintas pareigas, pavyzdžiui: vertėjas-referentas, šaltkalvis-vairuotojas, dažytojas-tinkuotojas, kasininkas-kontrolierius. Brūkšnelio nereikia, kai antrasis žodis nurodo siauresnę kvalifikaciją, specializaciją, pvz.: gydytojas terapeutas, gydytojas konsultantas, inžinierius programuotojas, virėjas technologas.

Daug kam kilo klausimų dėl Kai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, kai jis kartu yra ir Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas.

Ar prisimenate, kad ministro Verygos šios pareigos buvo rašomos su brūkšniu, o dabar jis kažkur dingo?

Valstybinės kalbos konsultantai atsakė taip:

Po pirmo karantino paplito variantas su ilgu brūkšniu (sveikatos apsaugos ministras – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas). Ilgas brūkšnys čia reikštų tapatumo santykius, o tokie santykiai aktualūs rišliam tekstui, o ne pareigų pavadinimui. Brūkšnelis taip pat nelabai tinka, nes brūkšneliu nejungiama tais atvejais, kai pavadinimai sintaksiškai nelygiaverčiai, pvz., kai viena dalis papildo ar patikslina kitą (pvz., „gydytojas ortopedas“, bet „gydytojas ortopedas-traumatologas“), nusako pareigas skirtingais aspektais.

Taigi, geriausias variantas – be nieko: sveikatos apsaugos ministras valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Įmanoma pareigas atskirti ir kableliu, tačiau tai jau būtų šalutinis būdas (rašant kablelį, paryškinamas išvardijimas, o jis šiuo atveju nereikalingas).

-db-