Būna, kad kai kurių žodžių vertinimas kinta, − ir tai natūralu, nes kartais kalbos vartotojai (taigi, mes visi), įrodo, kad vienas ar kitas žodis tinkamas vartoti.

Taip atsitiko su gerbūviu, kuris anksčiau kalbininkų vertintas griežtai kaip neteiktinas visais atvejais. Ilgą laiką gerbūvis taisytas geros padėties, gero gyvenimo reikšme, teiktas vartoti tik žodis gerovė (Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerove; Šalies materialinė gerovė ir pan.).

Tačiau plečiantis ir vystantis socialinių mokslų sritims, prireikia daugiau žodžių įvairioms gyvenimo kokybės sąvokoms įvardyti. Gerovės ekonomikos temas nagrinėjančiuose tekstuose jau kurį laiką vartojami ir gerovės (angl. welfare), ir gerbūvio (angl. well-being) terminai.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Žodyno pakomisės nuomone, atsižvelgus į tai, kad gerbūvis neprieštarauja lietuvių kalbos darybos dėsniams (kai antrasis dėmuo yra ia kamieno daiktavardis, būdvardžio ir daiktavardžio dūriniai dažniausiai yra ia kamieno, pvz.: žalvaris, juodalksnis, šaltkalvis), prireikus gali būti vartojamas ir vertintinas kaip šalutinis (žodžio gerovė) normos variantas. 

Gerbūvis yra vertinys ir kai kuriomis kitomis reikšmėmis jis toliau taisytinas:

1. aplinka: Tik noro pritrūko sutvarkyti namo gerbūvį (= aplinką).

Įsidėmėtina, kad po statybos, kabelių tiesimo ar pan. darbų aplinka ne atstatoma, o atkuriama. Taigi lėšos skiriamos ne gerbūvio atstatymo, o aplinkos atkūrimo darbams.

1. aplinkótvarka: Ieškoma lėšų sostinės gerbūviui (= aplinkotvarkai).

-db-