Žodžiai vytis ir trispalvė yra bendriniai daiktavardžiai.

 „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodomos tokios žodžio vytis reikšmės: 1. raitas pasiuntinys; 2. raitas senovės karžygys; 3. Lietuvos valstybės herbas, vaizduojantis raitą valdovą: Salė papuošta Vyčiù.

Tri̇̀spalvė − trijų spalvų vėliava: Gedimino kalne plevėsuoja Lietuvos tri̇̀spalvė.

Dabartinėje kalboje žodis Vytis dažniausiai vartojamas trečiąja reikšme, būtent kaip vieno iš pagrindinių valstybės simbolių – herbo – pavadinimas. Todėl stilistiniais sumetimais pavadinimas dažniausiai rašomas didžiąja raide, pvz.: Valstybės herbas – baltas Vytis raudoname lauke. Lietuvos valstybės herbas yra Vytis.

Daugiau pavyzdžių galime rasti žr. „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“: Šios sidabrinės monetos iš pradžių buvo kaldinamos iš sidabro skardos gabalėlių, vėliau – iš sidabro vielos. Daugelyje jų Vytis, Gedimino stulpai ir kiti ženklai, kurie ir dabar vaizduojami Lietuvos valstybės monetose; Valstybės vėliava atsirado daug vėliau negu Lietuvos Vytis kaip valstybės herbas; Pirkausi baltą voką pašte, pašto ženklų – tautiniai žemaičių rūbai už litą ir Vytis už 20 ct.;  Stalas, sekcija, senstelėjusios egzilinės knygos, plokštelės, jau seniai už stiklų nurimę vyčiai bei trispalvės. „Brangieji! Šiąnakt aš sapnavau Vyčio žirgą, – kalbėjai. – Jo balne sėdėjo ne Vytis – Stalinas.“

Stilistiniais sumetimais didžiąja rašome ir Trispalvė, − teplevėsuoja ji vėjyje, saulėje ir mūsų širdyse ne tik Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją!

-db-