Buvo laikai, kai įmonės (ir įstaigos, visi juridiniai asmenys), prieš registruodami savo pavadinimą, turėdavo pirmiausia derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija, kuri atlikdavo pavadinimo ekspertizę. Dabar gi to nebėra – na, ir randasi vis daugiau netaisyklingai sudaromų pavadinimų – netgi su rašybos klaidomis.

Tačiau šį sykį – tik apie kabutes. Jų nereikia, kai pavadinimas tiesioginės reikšmės, pavyzdžiui:

Klaipėdos rajono savivaldybė, Gargždų ligoninė, J. Lankučio viešoji biblioteka, I. Simonaitytės gimnazija, Veiviržėnų kultūros centras, Komunalinių atliekų tvarkymo centras, Gargždų motokroso klubas, Dauparų kaimo bendruomenė, Klaipėdos rajono policijos komisariatas ir pan.

Nieko nekeičia ir tai, kai prie tiesioginės reikšmės pavadinimo pridedame jo teisinę formą ar jos santrumpą, pvz., VšĮ Gargždų motokroso klubas.  

Kabutes dedame tada, kai pavadinimas simbolinis, t. y. perkeltinės reikšmės, pavyzdžiui, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija, laikraštis „Banga“ (gali būti ir „Bangos“ laikraštis), AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Tavo turas“, kino teatras „Minija“ ir kt.

Kai kuriais atvejais (reklamoje, padėkos raštuose ir pan.) kabutes gali atstoti paryškintas ar kitos rūšies šriftas, pvz., Ateik kavos į Rūtą.

Kaip rašyti vieną ar kitą pavadinimą, galima pasitikrinti Registrų centro Juridinių asmenų registre. Jei įregistruotas tiesioginės reikšmės pavadinimas su kabutėmis, teisės aktuose turime jį rašyti tokį, koks įregistruotas, tačiau laisvesniuose tekstuose (pvz., straipsniuose, elektroniniuose laiškuose ir pan.), galime rašyti be kabučių, pavyzdžiui, UAB „Gargždų turgus“ netaisyklingai įregistruotas su kabutėmis (na, juk turgus ir yra turgus, o ne čiuožykla), tačiau galime rašyti laišką Gargždų turgaus direktoriui. 

-db-