Seniūnė Laimutė Šunokienė, tel. (8 46)  44 52 86,  mob. tel. 8 612 46 258, el. p. laimute.sunokiene@klaipedos-r.lt 

Endriejavo seniūnijos teritoriją prižiūri vyriausiasis tyrėjas Petras Šunokas, mob. 8 610 46 256, el. p. petras.sunokas@policija.lt

Seniūnaičiai (išrinkti 2019 m.): 

ENDRIEJAVO SENIŪNIJOS VEIKLOS DOKUMENTAI

Apie seniūniją

Endriejavo seniūnija užima apie 13 tūkst. haploto. Seniūnija yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje ir ribojasi su Rietavo savivaldybe. Seniūnijoje yra 28 kaimai ir Endriejavo miestelis, kuris yra seniūnijos centras. Seniūnijos teritorija suskirstyta į 5 seniūnaitijas – Endriejavo, Paežerio, Rudgalvių, Ližių ir Žadeikių.

Seniūnijoje gyvena apie 1580 gyventojų, Endriejavo miestelyje – apie 650. Penkiuose kaimuose jau seniai nebėra gyventojų. Daugiausia gyventojų yra Ližių, Rudgalvių ir Žadeikių kaimuose. Žadeikių kaimas – didžiausias seniūnijoje. Čia gyvena apie 330 gyventojų.

Seniūnijoje vyrauja žemdirbystė ir miškininkystė. Yra apie 12 stambių ir apie 30 vidutinių ūkininkų. Kiti žmonės turi mažus savo ūkelius. Pagrindinė verslo šaka, kurioje dirba dauguma seniūnijos gyventojų, yra medienos apdirbimas.

Istoriniuose šaltiniuose Endriejavo vardas paminėtas 1780 metais. Miestelis yra įsikūręs ant gražios kalvos, apsuptas dar 2 aukštų kalvų – Pyktiškės ir Laigių, ir truputėlį tolėliau esančio Žvaginių piliakalnio, kuris yra aukščiausia kalva visame Klaipėdos rajone (148,3 m virš jūros lygio). Šalia miestelio tyvuliuoja Kapstato ežeras. Jis – endriejaviškių pasididžiavimas ir poilsio vieta. Miestelyje daug žalumos, išpuoselėti gėlynai, asfaltuotos gatvės, prižiūrėti šaligatviai, gražiai sutvarkytos viešosios erdvės ir privačių namų teritorijos. Miestelis yra pakankamai jaunas ir 2020 metais švenčia tik 240-ąjį gimtadienį. Turtinga Endriejavo ir jo apylinkių istorija, daug įžymių žmonių, iškilių kraštiečių. Miestelis turi savo herbą, vėliavą ir 2010 metais „Versmės“ leidyklos išleistą 1412 puslapių monografiją – „Endriejavas“ iš serijos „Lietuvos valsčiai“.

Aukščiausioje Endriejavo vietoje, kur susikerta į miestelį vedantys keliai, visus pasitinka Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia, šiuolaikinio dizaino varpinė su senu ir dideliu varpu bei gražiai suremontuota klebonija, kurioje nuo 2015 metų veikia parapijos įsteigtas  Endriejavo parapijos pagyvenusių žmonių socialinės globos dienos centras. Miestelyje yra erdvi ir jauki Endriejavo pagrindinė mokykla, renovuotas vaikų darželis. Centre įsikūrusi seniūnija, į kurią laikinai persikėlė biblioteka, yra du privatūs gydytojų kabinetai, dvi parduotuvės, gaisrinė. Šalia automagistralės yra veikianti degalinė. 2019 metais pradėtas Endriejavo kultūros namų ir bibliotekos pastato renovacijos projektas. Didžiausiame seniūnijos kaime Žadeikiuose veikia 2017 metais renovuoti  kultūros namai ir biblioteka. Kaime yra parduotuvė, medicinos kabinetas, medžio apdirbimo įmonė.

Endriejavo seniūnijoje veikia šios visuomeninės organizacijos: VO „Endriejavo bendruomenė“, sporto klubas „Stumbras“, visuomeninė jaunimo organizacija „Sūkurys“. Šios organizacijos aktyviai prisideda prie seniūnijos socialinio, kultūrinio gyvenimo puoselėjimo, skatinimo. Taip pat ir Endriejavo seniūnijoje veikiančių  kultūros įstaigų, bibliotekų darbuotojai, seniūnaičiai, parapija ir mokyklos bendruomenė yra svarūs partneriai, įgyvendinant įvairius renginius ir kitus projektus. Galime pasidžiaugti glaudžiu tarpusavio bendradarbiavimu ir gražiais, produktyviais bendro darbo vaisiais.  

Kasmet seniūnijoje organizuojamos tradicinės Joninės ir Ožio diena.

Įdomūs faktai apie Endriejavą

2014 metais Endriejavo seniūnija buvo pripažinta saugiausia seniūnija Klaipėdos rajone ir apdovanota Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato diplomu.

2014 metais Endriejavo seniūnijos darbštuoliai žmonės nupynė didžiausio skersmens tradicinį Joninių vainiką Lietuvoje, kurio bendras ilgis – 116 m, skersmuo – 36,94 m. Šis rekordas užfiksuotas agentūros „Factum“.

2015 metais, Endriejavui švenčiant 235-erių metų jubiliejų, senovinėmis staklėmis išaustas ilgiausias kutinio takelis. Jo ilgis siekė 235 metrus. Rekordas užfiksuotas agentūros „Factum“.

2010 metais išleista „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Endriejavas“, skirta Endriejavo miestelio 230-ojo jubiliejaus sukakčiai paminėti. Knygos apimtis – 1412 puslapių. Knygos straipsniuose 60 autorių išsamiai pristato buvusio Vakarų Žemaitijos Endriejavo valsčiaus gamtą, istoriją nuo seniausių laikų, tradicinę kultūrą, kalbą, žodinį palikimą.

Garsūs žmonės

Antanas Žemgulis – rašytojas, mokytojas, gamtininkas ornitologas. Energingas žemaitis, buvęs ilgametis Endriejavo vidurinės mokyklos direktorius, per dešimtmetį viena po kitos išleidęs knygas: poezijos rinktinę „Rasota laiko brydė“, istorinę apysaką „Žemaičiai“, novelių apysaką „Amžių vieškelyje“,  biografinių novelių rinkinėlį „Pokario akademijos“, humoreskų knygelę „Ir pabiro rūpūs miltai“, ilgamečių gamtos stebėjimų ir apmąstymų apybraižos „Gamtoje – ne vienišas“. „Endriejavo“ monografijos bendraautoris. Su kolegėmis išleidęs Endriejavo mokyklos istoriją. Antanui Žemguliui suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas.

Kraštiečiai:

Edvardas Turauskas (1896–1966) – iškilus Nepriklausomos Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras, pelnytai užimantis svarbią vietą Lietuvos diplomatijos istorijoje. Garsus diplomatas, rašytojas gimė Auksoro kaime, Endriejavo seniūnijoje. Jo garbei į Auksoro kaimą vedanti gatvė pavadinta Edvardo Turausko vardu. 2016 m. išleista solidi dokumentinė monografija apie E. Turauską, jo politinę ir visuomeninę veiklą. Ši knyga svarbi Endriejavo krašto istorijai. E. Turauskas visus tuos metus, kuriuos gyveno Šveicarijoje ir Prancūzijoje (1940–1966), ilgėjosi Lietuvos, gimtojo Endriejavo, žemaitiškos šnektos, laikraščio „Žemaičių žemė“.

Antanas Ruškys (1924–2012) – poetas, rašytojas, tautodailininkas, gimęs Auksoro kaime. Jo atminimui 1998 m. išleido knygą „Už laiko ribos“, aprašė lagerių baisumus leidinyje „Raudonosios katorgos keliai“ (1994). 2002 m. parašė ir išleido faktų, atsiminimų ir sentencijų kupiną knygą „Endriejavo žemė“. Ji buvo gražiai sutikta ne tik Lietuvoje, bet ir JAV gyvenančių lietuvių išeivių. Po to sekė vertingas leidinys „Endriejavo knygnešiai, švietėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai“ (2007). Nuo 1994 metų A. Ruškys yra Tautodailininkų sąjungos narys. Jis yra sukūręs 14 stambių darbų: kryžių, koplytstulpių, koplytėlių, kurie išbarstyti įvairiose Lietuvos vietose.

Petras Dirgėla (1947–2015) – vienas ryškiausių istorinio, istoriosofinio romano kūrėjų, prozininkas, eseistas, lietuviško epo autorius, gimė 1947 m. Žvaginių kaime, Endriejavo seniūnijoje.     Jis – Vyriausybės meno premijos, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos, Nacionalinės kultūros ir meno premijos, Antano Vaičiulaičio premijos laureatas, apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Skaitančiosios visuomenės ir literatūros kritikos dėmesį patraukė jo, kartu su broliu P. Dirgėla parašyti romanai: „Likime, keliauk sau“, „Šalavijų kalnas“, „Šermenų vynas“ . Nuo 1982 m. rašė vienas. Romanai „Kūlgrinda“, „Joldijos jūra“, „Amžių dienai dūzgianti giria“. Didžiausias ir reikšmingiausias P. Dirgėlos gyvenimo kūrinys „Karalystė. Žemės keleivių epas“. Rašytojo darbai išversti ir skaitomi 10 užsienio kalbų.

Virginijus Jocys – istorikas, dažnas mūsų krašto svečias. Monografijos „Endriejavas“, išleistos dar 2010-aisiais metais, leidybos iniciatorius, vyriausiasis redaktorius sudarytojas. Nuo 2001 metų dirbo leidykloje „Versmė“ vyriausiuoju redaktoriumi sudarytoju. Nuo 2014 metų – Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas. Tais pačiais metais išleistas platus ir išsamus leidinys „Žemaičių kultūros savastys. T. II (1): Epochų jungtys“, kuris skirtas būtent Žemaitijai.

Kazys Kęstutis Šiaulytis – akvarelininkas, karikatūristas, edukatorius. 2004 metais menininkas sukūrė atvirutes akvarelės pagrindu, kuriose pavaizduoti Endriejavo krašto vaizdai.

Stasys Gentvilas (1918–2009) – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys, parašęs dešimt knygų, kuriose kupina prisiminimų, apybraižų apie iškilias asmenybes, pasakojimų apie savo giminę ir tėviškę, atskirus savojo krašto istorijos laikotarpius. Paskutinioji publicistikos knyga – „Praėję ne veltui dešimtmečiai“.

Lankytinos vietos

Žvaginių piliakalnis ir Ablingos memorialinis ansamblis. 1972 metais, ant Žvaginių piliakalnio vakarinio šlaito buvo pastatytas Ablingos memorialinis ansamblis iš 30 ąžuolinių skulptūrų. 25 skulptoriai iš visos Lietuvos, vadovaujami anapilin išėjusio Vytauto Majoro, 1941 metų birželio 23 d. (pirmąją karo dieną) išdrožė skulptūras vokiečių sušaudytiems 42-iems Ablingos ir Žvaginių kaimų gyventojams. 2014 metais skulptūros buvo atrestauruotos ES lėšomis. Piliakalnis prižiūrimas ir tvarkomas Savivaldybės lėšomis.

Ablingos Lurdas. 1988 metais, buvusio Ablingos kaimo gyventojo, Alfonso Šiaulyčio (mirusio 2013 m.) dėka buvo atstatytas Ablingos Dievo motinos Lurdas, esantis toje pačioje dauboje, kur ir buvo sušaudyti Ablingos ir Žvaginių kaimų gyventojai. Ši vieta iki šiol lankoma žmonių. Čia medžių ošimas, Dirsteikos upelio čiurlenimas ir gaubianti ramybė užburia lankytojus. Kasmet, birželio 23 dieną, čia aukojamos šventos mišios už karo aukas, prisiminami Ablingos tragedijos žuvusieji, pasidalijama skaudžiais išgyvenimais. Lurdas prižiūrimas seniūnijos ir pačių žmonių.  

Kapstato ežeras. Prisiglaudęs prie rytinės Endriejavo miestelio pusės, šalia Žemaičių plento, 40 ha plote tyvuliuoja Kapstato ežeras, kuriuo labai didžiuojasi seniūnijos gyventojai. Čia ideali vieta poilsiui. Natūrali gamta, raminanti aplinka, tylus nendrių šlamesys – tikra atgaiva sielai. Smėlėtas paplūdimys, gražus pontoninis tiltas, valčių prieplauka, krepšinio ir tinklinio aikštelės – viskas žmonių patogumui. Kapstato ežeras patrauklus ištisus metus ir poilsiautojams, ir žvejams, ir sporto mėgėjams. Žiemą, jeigu ledas yra pakankamo storio, ant ežero ledo ne tik žvejojama, bet ir organizuojamos automobilių, motociklų varžybos. Vasarą ežeras žmones vilioja galimybe išsimaudyti, pailsėti, pasportuoti ir  pasidžiaugti gražia gamta. Į Kapstato ežerą įteka Dievupio upelis, o išteka viena didžiausių Minijos upės intakų – Veiviržas.

„Atgimimo“ parkas. Gyventojų ir svečių traukos centras yra „Atgimimo“ parkas, esantis miestelio centre, užimantis 3,5 ha. Jį 1988 metais užsodino kolūkiečiai ir Endriejavo vidurinės mokyklos moksleiviai Lietuvos Sąjūdžio ir Atgimimo garbei. Šis parkas saugo istorinių Lietuvai dienų atminimą ir iki šiol yra brangus kiekvienam seniūnijos gyventojui. O 2014 metais Endriejavo bendruomenė, pasinaudojusi ES lėšomis, ši parką pritaikė renginiams ir poilsiui (įrengti takai, apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelės, lauko treniruokliai, amfiteatras, mašinų stovėjimo aikštelė, išvalytas tvenkinys). Čia žmonės ateina ne tik  pailsėti, čia vyksta kultūriniai renginiai ir šventės.

Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus parapijos bažnyčios vartai. 2018 m. Vasario 16 d., švęsdami atkurtos Lietuvos šimtmečio jubiliejų, sudėtingos savo krašto istorijos atkarpą Endriejavo bendruomenė įprasmino meno kūriniu – įamžino 38 knygnešių, gimusių ir gyvenusių 1864–1904 m. Endriejavo valsčiuje, atminimą. Šios idėjos ir įdėto didelio darbo autoriai – tai Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys ir skulptorius Osvaldas Neniškis.

2010 metais Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje buvo pašventinta Endriejavo miestelio heraldika – miestelio vėliava ir herbas. Vėliavoje ir herbe pavaizduoti sovietmečiu nugriauti buvusios bažnyčios šventoriaus vartai.

Kultūros paveldas

Seniūnijoje yra 28 neveikiančios kapinaitės, tarp kurių ir vokiečių, kuriose palaidoti 57 vokiečių imperijos kariai, žuvę 1914 m. per pirmąjį Pasaulinį karą. Taip pat seniūnijoje yra 25 valstybės saugomi koplytstulpiai ir koplytėlės. Miestelyje yra dvejos veikiančios kapinės: senosios suskaitmenintos ir naujosios. Endriejavo miestelio centre Lietuvos Atgimimo garbei, 1990 metais vasario 16 dieną pastatytas paminklinis akmuo, ant kurio priklijuota per karą endriejaviškio išsaugota metalinė atminimo lentelė „1918–1938 metų aktas“ iš 1938 m. gegužės 15 dienos, kuri skirta Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui. Šis, išsaugotas užrašas byloja apie Endriejavo žmonių brangintą Lietuvos laisvę.